Palanga – piratų miestas? Istorija apie tai, kaip vykdavo plėšikavimai Baltijos jūroje

Kadangi jau žiema, tai galiu ramiai parašyti apie Palangą. Iš atokesnio atstumo ir taip, nebijodamas greito keršto, pranešti jums kas ten buvo/yra blogai. Vasarą tai nei vienas ir nepagalvotų ką nors blogo apie tuos geruosius verslininkus, kurie Palangoje maitina ir girdo minias atsipalaidavusių žmonių. Šaltibarščių lėkštės kaina mūsų mylimame kurorte švelniai, nors ir baukščiai apsidairydama, artėja prie 10 euro. Žiemą, kai nėra ką veikti, pakyla toks baisus noras skaičiuoti svetimus pinigus, kai pagrindinio šalto sriubos ingrediento – burokėlių – kilogramo kaina nesiekia pusės euro. Tačiau skaičiuoti svetimus pinigus yra nedora.

Geriau mes jums papasakosime keletą istorinių faktų ir, mielieji skaitytojai, galėsite patys nuspręsti.

Šiuo tekstu pranešu jums užfiksuotą istoriniuose šaltiniuose keisčiausią faktą. Palanga yra piratų miestas.

Na mano galva tai nėra didelė naujiena. Apie tai įtarė jau kelios lietuvių kartos nuo pat smetonmečio, kai tekdavo nusisamdyti vasarai lovą ar kambariuką tame mieste. Nepaisydamas kokia valstybinė visuomeninė santvarka už lango tikras Palangos gyventojas ryžtingai plėšė paskutinį kailį nuo norinčių atsigulti ant švelnaus pajūrio smėliuko. Tačiau smėliukas tinka tik saulėtą dieną. Naktį kiekvienas doras poilsiautojas sugrįžęs iš velniai žino kur nori nugriūti į padorią lovą. Tai ta lovos kaina bet kuria tuomet oficialiai galiojusia valiuta priversdavo poilsiautojus prisiminti veikėjus iš filmų ar romanų, kurie su viena perrišta juodu raiščiu akimi, o jų vėliava kaukolė ir kaulai. Nes panašūs veiklos metodai.