Kol Lietuvoje vyko dainuojančioji, taiki revoliucija, kol didžioji dauguma piliečių mojavo trispalvėmis ir kovojo už laisvę, apsukresni metėsi į verslą, nuožmesni stvėrėsi ginklo ir virto negailestingais gangsteriais, o kai kurios moterų nusprendė, jog jų gražus kūnas – puiki prekė. Rusės, baltarusės ir ukrainietės Lietuvoje tuoj įžvelgė puikią rinką, nes čia vyrai jau intensyviai suko didelį pinigą. Netrukus Gariūnų „berniukai“ skris į Stambulą ir Dubajų, lėktuvuose gers ir šoks, o juos lydės stiuardesės, tais laikais vadintos dar ir palydovėmis. Jie greit šį terminą pasigaus ir ims vartoti prostitučių versle, nes būtent Gariūnų „berniukai“ arba „išeiviai iš Gariūnų“, kaip tuo metu juos vadino spauda, ir taps tais pirmaisiais sutenerių firmų savininkais. „Paslaugas“ reikės reklamuoti spaudoje ir kažkaip užmaskuoti. Geriausiu terminu taps žodis „palydovė“. Palydovės – tai tokios niekuo nekaltos merginos, kurios esą vyrą-turistą lydinčios mieste ir parodančios jam gražiausias vietas. Turizmas – ne nusikaltimas. O palydovė juk ne prostitutė. Antai 1994 m. „Žoržetos“ užsakymų priėmėja policijai aiškino, kad jų įmonėlė organizuojanti ekskursijas ir merginos klientus tik vedžiojančios po miestą. Nieko daugiau.
