Slaptu agentu dirbęs politikas Vakarų Europoje skleidė žinias apie Lietuvą, o grįžęs namo siekė įkopti į valdžios olimpą

Jau papasakojau apie du Lietuvos politikos artistus XX amžiaus pradžioje: tai intelektualųjį Augustiną Voldemarą bei herojiškąjį Mykolą Sleževičių. Trečiasis, paskutinis mano smagiosios trijulės atstovas, mano mylimiausias artistas nepasiekė tokių politinės karjeros aukštumų kaip pirmieji du. Bet artistizmo požiūriu tai nunešė juos toli, grafo biografijos margumynas nuplautų anuos lyg cunamio banga.

Mes tokio veikėjo neturėjome ir greitai neturėsime. Visas jo titulas būtų Juozas Gabrys-Paršaitis, grafas de Garliava. Šiaip jis buvo iš valstiečių, titulą suteikė pats sau ir pats sau susirašė įgaliojimus. Bet juk viskas buvo tik vienam tikslui – Lietuvai. Tai kuo ramiausiai Gabrys paaiškino savo memuaruose. Jo memuarai smagūs. Faktiškai ten matome vienintelį Lietuvos atkūrėją toli Vakaruose. Šveicarijoje ar Amerikoje, Prancūzijoje ar Anglijoje, ir visur kur buvo sprendžiami Lietuvos reikalai. Smetona ar Voldemaras ten tik menkos šachmatinių pėstininkų figūrėlės, kurias teikiasi pastumti grafas.