Sovietų šnipas, kuris prisidėjo prie atominės bombos paslapties išvogimo: net kalėjime mirė kitaip nei visi

Rusiškuose dokumentuose Boriso Špako gimimo vieta vadinama Citovianais. Taip pakylėtai, beveik itališkai, carinėje Rusijoje buvo vadinami Tytuvėnai. Borisas iki pat pilnametystės gyveno Lietuvoje. Jo tėvas, pašto tarnautojas, kilo karjeros laiptais tarnaudamas įvairiose Lietuvos vietovėse. Špakas realinę mokyklą baigė Vilniuje. Ir karo mokyklą taip pat Vilniuje.

O kodėl dabar vargšas informacijos gausos iškankintas skaitytojas turi skaityti apie kažkokį Borisą iš Lietuvos? Juk smalsiam skaitytojui užtenka vieno žymaus Boriso iš Lietuvos – Andoros karaliaus?

Nesutinku. Borisas iš Citovianų mano galva didingesnis pesonažas, lyg iš Šekspyro tragedijos. Borisas Špakas – Bazarovas yra mums visiškai nežinomas rusų šnipas, tačiau iš tų didžiųjų slaptųjų operacijų meistrų plejados. Špakas vienas vadovavo/kūrė rezidentūras Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, kai sovietai užmetė ant Vakarų civilizacijos savo žvalgybinius tinklus.

Jei trumpiau Bazarovas visų didžiųjų slaptųjų sovietų operacijų – atominės bombos paslapties išvogimas bei Kembridžo penkiukė – paruošėjas.

Taigi Borisas Špakas gimė Tytuvėnuose (arba kituose šaltiniuose nurodoma Kelmėje), Kauno gubernijoje, 1893. Kilmė – rusas. Baigė Vilniaus karo mokyklą kaip tik prasidedant pirmajam pasauliniam karui 1914 metais. Tad iš karto pateko kaip kuopos vadas į pačią karo mėsmalę Rytprūsiuose. Ten vokiečiai žiauriai sutaršė rusų armiją. Jaunasis karininkas buvo du kartus kontūzytas ir įpusėjęs karą pateko į vokiečių nelaisvę. Nelaisvėje praleido porą metų ir grįžo 1918 metais į Vilnių. Ten gyvenusios savo šeimos jau nerado.