Mirtis ir pirkiniai, pirkiniai ir mirtis: štai didžioji lietuvio aistra. Du reiškiniai, tarpusavyje susiję: jeigu negali gauti laimės per pirkinius ir nuosavybę, tai tegu ta laimė bent jau bus pažadėta anapusiniam gyvenime, per prabangias pamaldas, dar prabangesnį paminklą ir gedulingus pietus.

Juodasis penktadienis, kaip ir visi išpardavimai, yra lietuviui švento tikėjimo klausimas. Lietuvis žino, kad per išpardavimus nelabai kas būna pigiau. Tačiau tas žinias ignoruoja. Dar daugiau, jau trisdešimt metų jo mėgstamas sportas yra kėlimas į socialinius tinklus žinių apie tai, kad nieko per tuos išpardavimus nebūna pigiau, kad pirma pabrangina, paskui atpigina, kad neapsimoka. Bet niekas nesulaiko lietuvio nuo užkalbėjimų ir raktinių žodžių, kad jeigu nori pigiau, tai tau reikia dalyvauti šventėje.

Paskui visi sakys, kad viskas apgavystė, kad iš tiesų nieko nesutaupai ir tik dar daugiau išleidi. Kokia prasmė? Jokios prasmės. Bet argi ne pats pasirinkai dalyvauti? Žinoma, kad pats.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (15)