Užkalnis moko mamules: 8 pamokos, už kurias man padėkosite

Prasidėjus mokslo metams, Lietuvoje (ypač Vilniuje) radosi du nauji pavojai. Pirmasis pavojus ir erzinantis faktorius yra provincijos jaunimas, atvažiavęs siekti mokslų ir smalsiai apžiūrinėjantis ir taip pat garsiai aptariantis didmiesčio specifiką: kitų odos spalvų žmones, laisvai vaikštančius gatvėse, uždarytas gatves maratonams, turgeliams ir kino filmavimams, maistą vežiojančius kurjerius, tvarkingus ir švarius automobilius be rūdžių skylių ir naujesnius nei 20 metų, o taip pat šviesoforus, kurių kaimiškoje Lietuvoje retai pamatysi.

Praeis mėnuo, ir šis kontingentas pats taps vilniečiais, išmoks barų pavadinimus Vilniaus ir Islandijos gatvėse ir pradės nekantriai ir susierzinęs aiškinti kaimiečiams tėvams (kai grįš pas juos savaitgaliais), koks atsilikęs jų gyvenimas miestelyje su viena kebabine. Todėl apie juos šiandien nekalbėsime.

Antrasis pavojus yra mamulės, užplūdusios gatves prie mokyklų, pažeidinėjančios visas kelių eismo taisykles, statančios automobilius skersai, išilgai ir įstrižai, nes bamblys galinėje sėdynėje duoda joms daugiau teisių, negu mėlyni žiburėliai. Jos nesupranta, kad avarinės tarnybos gali važinėti kaip nori ir kur nori ir visi privalo sustoti todėl, kad gaisras, sveikatos krizė arba nusikaltimas yra priežastis kažkur važiuoti skubiai. Mokykla ar darbovietė nėra jokios skubos priežastis.

Tai yra pirmoji pamoka mamoms (ypač su pirmojo vaiko sindromu). Jokios tragedijos nebus, jei jūsų vaikas pavėluos į mokyklą arba nenueis į pirmąją pamoką. Taip pat tragedijos nebus, jei jūs pati laiku nenuvyksite į savo beprasmį darbą ofisėlyje stiklainėlyje, kur jūs per dieną skaitote portalus, sėdite susirinkimose ir užsisakinėjate kremukus iš interneto.