Tvirtovė buvo daugiau iš žemių nei rimta akmeninė ar mūrinė. Žymės iš tos nevykusios rusiškos tvirtovės neliko. Gal tik viena architektūrinė detalė išliko Kalnų parko prieigose. Bet apie tai kitą kartą. Didžioji gynybinė siena aplink Vilnių iš XVI amžiaus irgi beveik nesuvaidino jokio rimto gynybinio vaidmens. Tik tvirtovė ant Gedimino kalno istoriškai pasižymėjo sėkmingomis kovomis. Bet kaip čia gražiau pasakius. Nežinia ar mes labai džiaugiamės tomis Gedimino kalno tvirtovės sėkmėmis. Štai caro okupacinė rusų įgula ten gynėsi kelerius metus nuo pat 1655 metų. Tame pačiame kalne Vilniaus įgula kuo puikiausiai gynėsi nuo Vytauto Didžiojo bei kryžiuočių puolimo. Tik Kreivoji pilis gretimame kalne buvo sudeginta.

Nenuostabu, kad pilsudskinė Lenkija irgi pasižymėjo pasiruošimu karui Vilniuje. Savo indėlį kaip ir visi kiti okupantai įnešė. Lenkmečiu visą Vilnių buvo apraizgęs karinių fortifikacijų tinklas. Ir kas labai įdomu – daug lenkiškos fortifikacijos likučių tebestovi dar vis. O kai kurie gynybiniai įrenginiai stebina savo egzistavimu iki šiol ir atrandami labai netikėtose vietose.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją
Rekomenduojame
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės