Mes visi nuolat esame linkę painioti įdėtas pastangas su realiai pasiektais rezultatais – kūrybinių profesijų žmonėms tai gresia laiko ir energijos švaistymu mažareikšmei veiklai, vietoj išties svarbių darbų. Psichologai seniai pastebėjo, kad egzistuoja tam tikra „darbo iliuzija“, kai mes vertiname kitų žmonių darbą, žodžiuose mums paprastai svarbus tik darbo greitis ir galutinis rezultatas, tačiau pasąmonėje mums taip pat svarbu matyti, kad į darbą buvo įdėta daug pastangų.
Ekonomistas Danas Ariely, tyrinėjantis elgesį, papasakojo istoriją apie šaltkalvį, kuris augant jo gebėjimams pradėjo gauti mažiau arbatpinigių ir sulaukdavo daugiau nusiskundimų. Kadangi savo darbą galėdavo atlikti vis greičiau ir greičiau, klientams atrodė, kad jis dirba bet kaip, nors objektyviai vertinant, spartus šaltkalvio darbas yra naudinga savybė.
2011 metais Harvardo verslo mokyklos mokslininkai Ryanas Buellis ir Michaelas Nortonas atliko tyrimą ir nustatė, kad lėktuvų bilietų paieškos tinklalapio vartotojai netgi buvo linkę laukti rezultatų ilgiau, su sąlyga, kad jiems būtų demonstruojamas paieškos procesas ir jie galėtų matyti, kad paieškos sistema „atkakliai dirba“, peržiūrėdama kiekvienos aviacijos kompanijos duomenų bazes.
Tai ne šiaip sau įdomūs vartotojų elgsenos ypatumai – tokius standartus mes taikome ir sau patiems. Šį reiškinį galima pavadinti „pastangų iliuzija“ – labai lengva patikėti tuo, kad dešimties valandų darbo diena, kuri buvo skirta susikaupusių elektroninių laiškų tvarkymui ar kažkokiai panašiai veiklai, yra vertingesnė nei dvi valandos įtempto protinio darbo, reikalaujančio visiškos koncentracijos.
Tuo tarpu kiekvienas rašytojas, dizaineris ar dailininkas jums pasakys, kad būtent šios dvi įtempto darbo valandos duoda maksimalius rezultatus – ir finansine, ir kūrybine prasme.
Masoro Currey knygoje „Kasdieniai ritualai“ („Daily Ritual“) autorius surinko duomenis apie tai, kokiu režimu įpratę dirbti kūrybinių profesijų žmonės. Pasirodo, beveik niekas iš jų neužsiima tiesiogine kūrybine veikla ilgiau nei keturias-penkias valandas per dieną.
Produktyvus darbas visai nebūtinai turi išvarginti, priešingai, kelios pasinėrimo į jį valandos gali tik suteikti jėgų ir energijos. Jeigu savo darbo rezultatyvumą matuosite pagal nuovargio lygį, rizikuojate stipriai suklysti.
Daugelyje kompanijų darbuotojams susidaro įspūdis, kad geriausias būdas sulaukti paaukštinimo – įdėti daugiau pastangų, matuojamų darbo valandomis. Iš tikrųjų, jeigu jūs sugebate puikiai atlikti savo pareigas, nors iš darbo išeinate trečią dienos, geras viršininkas turi būti jumis patenkintas. Dėl tos pačios priežasties, jeigu prašote paaukštinimo, nėra prasmės priminti apie savo pastangas, jeigu bosas vertina tik rezultatus.
Neretai patariama iš pradžių nuveikti svarbiausius darbus. Tai protinga, nes net jeigu vėliau jūs pasinersite į rutiną, nešvaistysite jai tų valandų, kai esate kupini energijos. Jeigu jūsų darbas leidžia, atlikite eksperimentą – paprašykite stipriai sutrumpinti jūsų darbo valandas. Riboto laiko sąlygomis paprastai pačios svarbiausios užduotys savaime atsiduria pirmame plane. Jūs galite pasinaudoti specialiomis programomis, kurios dienos eigoje jums primins, kad metas pereiti prie kitų darbų.
Svarbiausia, prisiminkite, kad planuodami savo dieną minutėmis iki negalėjimo, jūs nebūtinai produktyviai panaudosite savo laiką. Šią mintį galima išreikšti ir labiau optimistiškai: galbūt kūrybiniam realizavimui jums prireiks gerokai mažiau pastangų nei jūs manote.