Jaunos merginos ir jauni romantiški vaikinai mėgsta svajoti apie amžiną vyro ir moters meilę. Apie tai, kaip vyras su moterimi visą laiką praleidžia kartu. Ir kaip jie gyvena ilgai ir laimingai „siela į sielą“. Kas gi čia tokio? Argi nėra ir vyras, ir moteris, ypač įsimylėję vienas kitą, viena siela? Argi nėra jie tiesiog mylintys žmonės? Nebūkime naivūs ir pasižiūrėkime, kaip skirtingai elgiasi bendraudami vyrai ir moterys.
Pastebėkime kompaniją, kurioje jie susirinko kartu. Kurį laiką tokioje kompanijoje tvyra vienybės atmosfera. Arba bent ją stengiasi palaikyti susirinkę žmonės. Apgraibom, nevikriai juokaudami, moterys ir vyrai bando kalbėti apie visus dominančius dalykus: politiką, sportą, vienas kitą… Stop. Jau čia prasideda skirtumai.
Moterims kalbėti apie susirinkusius vyrus reiškia flirtą. Nesvarbu, ar juokais agresyvia, ar rimtai susižavėjusia intonacija, moterys ima žaisti su vyrais tam tikrą žaidimą. „Atidaryk butelį, nes čia aiškiai trūksta vyro“. „Tu ką, nematai, kad mes jam per prastos?“ „Tai tikriausiai jau turi kažkokią panelę?“. „Nenori šalia tavęs jis sėstis, nematai?“ Tokie moterų pareiškimai, pasakyti su gudria šypsena, tarsi kviečia vyrus į dvikovą.
Flirtas
Vyrams tuomet tarp moterų pasidaro nejauku. Jie dažniausiai nėra įvaldę šio subtilaus moterų kalbėjimo meno, ir geriausiu atveju siūlo savo - paprastą ir tiesioginį žaidimą. „Ai, neklausyk tu, Jonai, ką šneka tos bobos“. „Žinote gi, kokios šiais laikais tos panelės“. „Neradau dar tos tikrosios“. O „emocinio“ atvirumo viršūne kartais lieka tik štai kas: patyliukais kampe į ausį moteriai: „nenori pasimylėti?“ Vyras yra tiesus ir nuoširdus padaras. Jei paprašo jo moteris atidaryti butelio, nes jis čia vienintelis vyras, jis ir atidaro. Stengdamasis ir kartais droviai šypsodamasis.
O kada jam nebereikės droviai šypsotis? Ogi tuomet, kai išeis parūkyti su kitais vyrais. Tuo metu, kai moterys sukurs savo moterišką kompaniją ir užjaus bei aptarinės viena kitos gyvenimą. Tuomet vyras galės ramiai pūsti dūmą ir kalbėtis su kitu vyru apie reikalus. Visiškai kita, nei moters, bus jo kūno poza. Kitoks bus kalbos tempas. Kitur bus nukreiptas jo žvilgsnis.
Moterys, kalbėdamos viena su kita, dažniausiai žiūri viena kitai į akis, jausmingose pasakojimo vietose išplėsdamos savo akis ir tarsi sakydamos: „Nejaugi? Negali būti!“ Ir visas jų kalbos turinys tarsi patvirtina: „Aš jaučiu tai, ką ir tu“. „Sugedo televizorius? Ir vėl? Na, tu pamanyk, kokie tie meistrai!“ Pažiūrėkite: čia svarbu atjausti ir užjausti. Praktinių patarimų minimumas.
Kalbėdamiesi vyrai į akis vienas kitam žiūrėti vengia. Jie tyliai išklauso, o jei reikia išreikšti užuojautą, duoda praktinių patarimų. „Sugedo televizorius? O saugiklį tikrinai?“ Užėjus kalbai apie prastus meistrus, vyras gali pritariamai nusikeikti ar nusispjauti. O po to iš karto, tarsi skubėdamas užglaistyti tokį savo jausmų pasireiškimą, ims patarti. „Tu nuvežk tą televizorių į servisą“. Ir viskas. Atjautos ir užuojautos minimumas. Praktinių patarimų maksimumas.
O dabar pabandykime paimti atskirą vyrą ir atskirą moterį. Ir įleiskime juos kartu į vieną virtuvę. Tegul pabendrauja kartu. Kad ir kokiai valandai. Kaip jiems susitarti? Pradės moteris kalbėtis su vyru apie sugedusį televizorių. Ir jausis taip, tarsi kalbėtų su siena. Kur tas taip moteriai pažįstamos atjauta ir užuojauta? Kur pritariamai išplečiamos akys? Kur emocingi patvirtinimai „eik tu sau“ ir „negali būti“?
Nėra viso to. O yra tik taip natūralus vyrui tylėjimas, nežiūrėjimas į akis ir bandymai patarti praktiškai „aš gi sakiau, kad reikia kviesti meistrą“. Ir vis labiau į dirglumą nusiritanti vyro nuotaika „ko jinai nepataisė to televizoriaus?“ „Ko jinai nori, juk aš jai daug kartų aiškinau, ką daryti“. Ir niekaip negali suprasti vyras, kad moteriai nereikia taip smarkiai to sprendimo, o reikia jai kontakto su kitu žmogumi, kuris ją užjaus ir atjaus.
Tam moteris ir kalba - kad pasidalintų savo pergyvenimais ir kad ją emociškai palaikytų . O vyras kalba kitais sumetimais - kad išspręstų kokį nors klausimą.
Išsprendęs jis ilgam nutyla, o moteris ima galvoti, kad ji vyro nebedomina. Jo labiau, kad vyras nelabai mėgsta žiūrėti kitam žmogui tiesiai į akis. Juk vyrai tai daro dažniausiai dviem atvejais. Jie žiūri kitam vyrui į akis, jei nori iškviesti jį kovai. Ir žiūri moteriai į akis, jei nori ją „pakabinti“. Žinoma, jei jie ne okulistai.
Pasekmė tokia: vyras ir moteris, atsidūrę kartu, negali palaikyti vienas kito. Ilgainiui jie jaučia, kad jiems, lyg ir būnant su mylimu žmogumi, vis dėlto kažko trūksta. Trūksta gi jiems palaikymo, kurį gali sutekti tik jo lyties atstovas.
Flirtas
Ir eina vyras „pas draugelius“. Geria alų ir šnekasi. Ir eina moteris pas drauges. Geria vyną ir šnekasi. Grįžta namo, praryja slapto pavyduliavimo pilną sutuoktinio ar draugo reakciją. Ir toliau bando gyventi kartu.
Gerai, jei dar yra tarp jų bendrų dalykų: abipusė aistra - geriausiu atveju. Bendri vaikai ir turtas - įprastiniu atveju. Bendra sielų kryptis - retu ir patikimiausiu atveju.
Kitais atvejais - vienatvė kartu. Iki skyrybų, kaip logiško abipusio nesupratimo išdavos. Juk skiriasi jie savo prigimtimi - moteriška ir vyriška psichika. Ar yra išimčių iš šios taisyklės? Yra, tarkime, kai padeda profesija. Moteris vadovė, arba moteris, dirbanti vyrišką darbą, nejučiom įsisaviną vyrišką pokalbio manierą. Taip kalbasi moteris policininkė, patruliuojanti gatvėje su savo kolega. Dalykiškai ir trumpai. „Čia šeštas, supratau jus, einu į įvykio vietą“. Čia nebelieka palaikymo, dirbančios moters kalba daugiau skirta problemų sprendimui.
Vyras, dirbantis aptarnavimo sferoje, arba prekeivis įsisavina moteriško gundymo ir viliojimo taktiką. „Siūlau pasimatuoti – tikrai liksite patenkintas. Jūsų draugei tikrai patiks. Mergaitės, gražuolės, nepraeikite pro šalį, nusipirksite - vaikinai labiau mylės!“. Čia nebelieka dalykiškumo, vyro kalboje atsiranda daugiau emocijų ir linksmų vilionių.
Taigi, mokosi, mokosi lytys viena kitos kalbos. O kad netobulai moka, ir kad neilgam gali vienas kitą suprasti - ne bėda. Juk pasakė kažkas kažkada kažkam:
„Ne tam mes susitikome, kad suprastumėme vienas kitą. O tam, kad vienas kitą mylėtumėme“.
Ir - kas keista - šiuo klausimu vyrai gerai supranta moteris.
Olegas Lapinas
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!