Sveiki, turiu, mano manymu, didelę bendravimo problemą. Jau kurį laiką bendrauju su mergina, buvome susitikę jau kelis kartus, bet per visą susitikimo laiką aš pratariu vos kelis žodžius.
Iš pradžių galvojau, niekis, prasilaušiu, bet kuo tolyn, tuo labiau neramu darosi. Prieš susitikimą atrodo “nu kaip pavarysiu”, tiek daug turiu ką pasakyti, o kai ateina laikas, galvoje tuščia, nesvarbu kaip stipriai stengčiausi, vis tiek tas pats. Mes esame kalbėję apie šį dalyką, ji irgi turi panašių problemų.
Ji man labai patinka, aš jai irgi patinku (bent taip ji man sakė), tačiau galvoju, kad ji su manimi bendrauja, tik dėl to, nes kaip sakoma, toks tokį supranta, juk kita mergina “nesicackintų”, sakytų nekalbi ir nereikia. Kažkada pagalvojau gal man taip baisiai nesiseka su ja, nes noriu, kad ji man būtų ne tik draugė, todėl jaučiu per didelę įtampą, kad tik ko blogai nepadaryčiau. O gal tiesiog todėl, kad mes turim panašių problemų, baigiam sakinius taip, kad pratęsti pokalbį beveik neįmanoma.
Nelaikau savęs visišku intravertu, man malonu būti tarp žmonių, pailsiu būdamas tarp jų, bet kai reikia ilgiau pabendrauti su nepažįstamu žmogumi, jaučiuosi nejaukiai. Gyvenu su kambarioku, su juo bendravimas yra malonumas nuo pirmų pažinties dienų ir problemų tikrai nėra. Jei būnu su draugais bendrauju laisvai, bet pastebėjau, kad man maloniau klausyti kitų nei pačiam kalbėti, todėl esu tylenis. Jei su draugais kur išeiname ir kas nors pasikviečia man nepažįstamą žmogų, visą laiką būnu įsitempęs, ir jei bandau per prievartą bendrauti labai greit išsenku. Esu labai jautrus žmogus, tiesiog per daug jautrus, ir tai labai trukdo, jei kas nepavyksta būna labai sunku, labai dažnai kaltinu tik save. Tai irgi trukdo bendrauti.
Neseniai pradėjau galvoti, gal esu labai egoistiškas, susireikšminęs, todėl graužiuosi dėl visko kas man nepasiseka. Skaičiau daug psichologinių knygų ir straipsnių apie tai ir ne tik. Supratau, kad dėl visko kalta vaikystė. Atrodo žinau kas man yra ir žinau ką daryti kad būtų lengviau, tačiau neišeina pasikeisti. Neužduodu jokio klausimo, tiesiog norėčiau, kad pakomentuotumėte tai ką parašiau, parašytumėte savo nuomonę ir galbūt duotumėte kokį patarimą. Ačiū.
Pamiršau paminėti, kad dėl mano tų bendravimo problemų, manęs nepažįstantys žmonės, dažnai pagalvoja, kad esu piktas, pasikėlęs žmogus.Tai sužinoti buvo labai nemalonu, nes tikrai nesu toks. Taip pat ir grupėje, kurioje studijuoju, keli žmonės bendravo su manimi atšiauriai, kol nesužinojo koks esu.
Pataria Neringa Mikalauskaitė psichoterapeutė, praktinės psichoterapijos centro vadovaujamo S.Kovaliovo vedančioji specialistė ir oficiali centro atstovė Lietuvoje:
Perskaičiau Jūsų laišką, kuriame neužduodate klausimų, tačiau prašote pakomentuoti tai, ką aprašėte ir galbūt duoti patarimų. Puikiai suprantu Jūsų lūkesčius, nes kaip pats sakote, esate perskaitęs daug psichologinių knygų ir straipsnių ir jau atradote priežastis situacijos, į kurią esate patekęs.
Aš gi, labai tikiuosi nepateisinti Jūsų lūkesčių, o verčiau paskatinti veikti, apmąsčius naujas galimybės ir pasirinkus jums labiausiai priimtinas.
Laiške aprašote savo bendravimo patirtį su mergina, su kambarioku, su nepažįstamais žmonėmis ir su grupiokais. Taip pat identifikavote save kaip intravertu (nežinau ką Jūsų manymu reiškia “visiškas intravertas”). Ši informacija leidžia man daryti prielaidą, jog turite sėkmingą bendravimo patirtį, kuri Jus tenkina, tačiau nepavyksta ją naudotis visur ir su visais, o taip pat tobulinti pastoviai.
Pabandykite praplėsti, padaryti universaliais savo komfortiško bendravimo įgūdžius ne tik su kambarioku, bet ir su aplinkiniais, su mergina.
Prisiminkite ir aprašykite savo būsenas (bent 5 punktus), elgesį (bent 5 punktus) ir mintis (bent 5 punktus), kai bendraujate su kambarioku. Tą patį padarykite, kai bendraujate su mergina, su draugais ir su nepažįstamais žmonėmis. Tą padaręs, turėsite solidų sąrašą informacijos, kuri kur kas daugiau padės pažinti save, nei kelios TIK perskaitytos psichologinės knygos.
Toliau pradėkite lavinti bendravimo įgūdžius su aplinkiniais ir su mergina.
1) Uždavinėkite atvirus klausimus – t.y. tokius, kurie reikalauja platesnio nei tik “Taip” arba “Ne” atsakymo.
2) Išmokite ne tik klausyti, bet ir girdėti pašnekovą, tai vadinasi empatija, ši savybė ugdoma praktikuojantis.
3) Bendravimo metu įpratinkite save galvoti apie kitą žmogų pozityviai – t.y. pabandykite nuoširdžiai domėtis kitu žmogumi, o ne galvoti apie tai, kad nežinote ką dabar sakyti ir kokią temą užvesti.
4) Išmokite kalibruoti kito žmogaus kūno kalbą. Pvz.: jeigu jo rankos sukryžiuotos ir antakiai suraukti, verta pagalvoti, kad galbūt jis “mėgžioja” Jūsų stovėseną ir “skaito” Jūsų mintis, jog jaučiatės nejaukiai ir nesaugiai.
Jeigu šios užduotys pasirodys per sunkios savarankiškam darbui, raskite tikslinių seminarų arba kreipkitės individualiai. Bendravimo kokybė ir meistriškumas priklauso tik nuo paties žmogaus asmeniško poreikio ir įdėtų pastangų, nes visad laimi tas, kuris ieško galimybių ir jas realizuoja, o ne tas, kuris ieško pasiteisinimų, kodėl negali ar nemoka to padaryti.