Aš jį be galo myliu, noriu, kad jis sugrįžtų į šeimą. Palieka mane vieną, su dviem mažais vaikučiais. Sūnelis labai myli tėtį, neištvertų, jei mes kartu negyventume. Gal mums reikia nueiti pas šeimos psichologą?
Buvau pas ekstrasensę, ji man pasakė, kad mano vyras yra apsvaigintas nuo moters mėnesinių krauju. Man atrodo, gyvenimas slysta iš po kojų, tiek svajonių buvo, pradėjom statyti namą. Ir va, staiga dingo jausmai man ir bėga pas kitą...
Nebežinau ką daryti, kaip elgtis, be raminamųjų negaliu nei dienos būti.
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Turėtų būti be galo sunku susidurti su sutuoktinio neištikimybe, apie kurią nė nenumanėte. Vyro pasirinkimas būti su kita moterimi tuomet, kai jums judviejų santykiai atrodė nuostabūs, tobuli, greičiausiai yra tarsi griaustinis iš giedro dangaus, kuris sugriauna viską, kas buvo iki šiol. Dėl to tas jausmas, jog viskas slysta iš po kojų, kad keičiasi tai, apie ką buvo svajota, be galo adekvatus tam, ką jūs šiuo metu išgyvenate.
Visgi išdavystė paprastai nėra atsitiktinis dalykas, kuomet idealius santykius užklumpa jausmai kitai moteriai. Kuomet regiu parašytas eilutes apie nuostabius santykius ir tuoj po jų einančią žinią, jog sutuoktinis pasirinko jausmus kitai, kyla klausimas apie tikruosius jūsų santykius, net tik tuos, kuriuos patyrėte jūs.
Taip jau atsitinka, kad kartais jausdamiesi gerai, patogiai šalia kito, nebūtinai pamatome, kaip visa tai išgyvena jis. Dėl to neištikimybė neretai tampa nuoroda į tai, kad santykiuose atsirado atstumas tarp sutuoktinių, į kurį trečias asmuo ne tik gebėjo įsiterpti, bet ir patraukti jį prie savęs.
Tikrai negalėčiau komentuoti ekstrasencės pateiktos interpretacijos. Visgi labiau drąsinčiau galvoti ne apie tai, kas su jumis nesusiję (šiuo atveju kerai), bet tai, kas yra jūsų rankose.
Žinoma, jūsų galia labai susijusi su jūsų sutuoktinio pasirinkimu, kaip toliau būti šioje situacijoje. Tačiau pasirinkimas judviem pasinaudoti porų konsultanto, psichologo ar psichoterapeuto pagalba yra be galo vertinga idėja. Jei jūsų sutuoktinis gebėtų priimti šį kvietimą, nebūtinai kaip grįžimo atgal ženklą, bet kaip kelią suvokti, kas atsitiko, kad jūsų santykyje tilpo neištikimybė, būtų puikus judėjimo kelias.
Pasirinkimas būti su kitu žmogumi, paliekant savo šeimą, gali talpinti pačius įvairiausius dalykus. Kartais kitas asmuo atrodo patrauklesnis variantas vien dėl to, kad nėra aišku, kaip gyventi toliau savo šeimoje kasdien susiduriant su dalykais, kuriuos sunku ištverti, išbūti.
Dažniausiai pokalbiai tarp sutuoktinių šioje vietoje apsiriboja kaltųjų paieškomis ar bandymu grįžti į tai, kas buvo. Nei vienas, nei kitas nepadeda išgyventi ištikusio santykių sunkumo. Dėl to profesionalo vedimas ir vienas kito pamatymas kitaip, galėtų padėti aiškiau regėti, kas įvyko ir tame matyme jau rinktis, būti ar ne būti kartu. Ne pasiduodant jausmams, kurie lygiai taip pat baigsis, bet matymu.
Jei sutuoktinis visgi nesutiktų su siūlymu kreiptis pagalbos kartu, tai galite daryti viena. Mylimo žmogaus netikėtas išėjimas, pasilikimas su dviem mažais vaikais turėtų kelti nerimą, nepasitikėjimą, skausmą, pyktį ir kitus stiprius išgyvenimus, su kuriais taip pat yra ką veikti. Taigi pasilikimas visame tame vienai būtų be galo sudėtingas išgyvenimo būdas.
Taigi bene pagrindinis ir vienintelis atsakymas į jūsų laišką būtų kvietimas nelikti vieniems ar vienai šiame netikėtame jums iššūkyje ir ieškoti didesnės pagalbos.
Vaida
Rašykite: psichologui@delfi.lt. Psichologai neatsakinėja asmeniškai, atsakymai publikuojami DELFI rubrikoje GYVENIMAS.