Su kiekvienu kartu jausmai vyrui vis blėso, bet jis kažkaip nereagavo į tai, kol neužsiminiau apie tai, jog galvoju apie skyrybas. Tada pradėjo sakyti, kad gailisi, kad viską sakė dėl to, kad buvo girtas, kad jam manęs reikia ir pan.
Bet man dabar sunku yra viską pamiršti ir lyg niekur nieko vėl toliau gyventi. Atrodo, stengiuosi kažką pakeisti, bet kai tik jis užsimano artumo ar lytinių santykių, tiesiog automatiškai gaunasi, kad aš jį atstumu, iškart prisimenu kaip jis mane vadino…
Blogiausia yra tai, jog turim du nuostabius vaikučius, dėl kurių norėčiau, kad liktume šeima… Nežinau kaip elgtis, jei aš ir toliau neprisileisiu jo, tada būsiu nelaiminga, o jei būsiu nelaiminga aš, bus nelaimingas ir vyras, ir vaikai… Gal galit ką patarti?
Iš anksto dėkoju
Skaitytoja
Pataria Medicinos psichologė Sandra Anuškevičienė
Svarbu, kad rašote ir dalinatės savo išgyvenimais. Iš laiško suprantu, kad jaučiatės įskaudinta ir pažeminta savo vyro, kuomet jis jus vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jums pikta, nes toks vyro elgesys sukėlė santykių krizę šeimoje. Šis patyrimas jums kelia mintis apie skyrybas, tačiau esate pasimetusi dėl šio sprendimo.
Patirti neigiami išgyvenimai skatina pradėti skyrybų procesą, tačiau išgyvenate kaltę bei nerimą, nes turite du vaikučius, dėl kurių norite išsaugoti šeimą. Šie pamąstymai sukelia didžiules dvejones. Natūralu išgyventi visus šiuos jausmus, kuomet šeimoje patiriamas bet kokios rūšies smurtas ir suprantamas pasimetimas, nes turite priimti svarbų sprendimą.
Įžeidimas, pažeminimas, pravardžiavimas bei kitokios formos žodžių panaudojimas, siekiant sumenkinti, įskaudinti, sukelti neigiamus išgyvenimus ir dvasines kančias, yra vadinamas psichologiniu smurtu.
Autorė L. Walker atlikusi tyrimus pastebėjo, kad šeimoje smurtas vyksta pagal trifazį modelį. Kuris kitaip vadinamas smurto ratu. Pirmosios fazės dalis skiriama įtampos augimui. Kurios metu auga įtampa, ją lydi baimės ir pavojaus jausmai. Dažniausiai tai būna išreikšta priekaištų, nepasitenkinimo forma. Antros fazės metu įvyksta proveržis.
Šiam etapui būdinga smurtautojo kontrolės praradimas, įvyksta didysis sprogimas. Tai gali būti didelis konfliktas, lydimas įžeidimų lavina arba fiziniu smurtu. Po šios fazės pereinama į trečiąją, kuri vadinama „medaus mėnesiu“. Šio etapo metu smurtautojas supratęs, kad nuėjo per toli, ima atsiprašinėti, perkamos dovanos, bei kitais įvairiais būdais bandoma užglaistyti esamą situaciją. Palaipsniui pereinama prie pirmosios fazės ir taip įsisukama į smurto ratą.
Pastebima, kad moterys linkusios tikėti, kad situacija pasikeis, tačiau deja lūkesčiams nelemta išsipildyti, kol nesiimama tinkamų priemonių. Apžvelgus smurto šeimoje statistiką, svarbu paminėti, kad nestabdomas ir nevaldomas smurtas turi polinkį augti ir stiprėti.
Įvertinus smurtą patyrusių moterų ženklų ir simptomų visumą, pastebėtos tam tikros tendencijos, kurios vėliau buvo įvardintos mušamos moters sindromu. Mokslinėje literatūroje šis sindromas suprantamas, kaip potrauminio streso sindromo rūšimi. Mušamos moters sindromas kaip ir potrauminio streso sindromas turi liekamuosius reiškinius, kurie palieka „pėdsakus“ moters gyvenime.
Girdžiu norą išeiti iš smurto rato, tačiau stabdo siekis išsaugoti šeimą dėl vaikų. Šiuo momentu labai svarbu suprasti, kad nėra teisinga manyti jog gyvenimas smurtinėje aplinkoje vaikams yra geriau, negu tėvų skyrybos. Pirmiausia tai yra žala, nes vaikams tenka gyventi įtampoje, išgyventi nuolatinį nerimą dėl konfliktų. Tai turi neigiamos įtakos jų emocinei būsenai bei raidai, o tai gali apsunkinti socialinę adaptaciją bei iššaukti ligas.
Kitas svarbus momentas – smurtinis elgesio modelis gali būti perduodamas iš kartos į kartą. Pastebimos tendencijos, kad berniukai augę šeimoje, kurioje tėvas smurtavo prieš mamą, užaugę patys tampa smurtautojai, o mergaitės augusios su smurtaujančiu tėčiu linkusios išsirinkti smurtaujantį vyrą ir tampa smurto aukomis.
Grįžtant prie jūsų situacijos, matyti, kad patirtas emocinis smurtas turi liekamųjų reiškinių ir jūsų gyvenime – atstumiate ir vengiate artumo su vyru. Tai yra natūralu, nes patirta trauma iššaukia savisaugos instinktą. Jis pasireiškia tuo, kad neprisileidžiate artumo, tokiu būdu saugodama save nuo galimos pasikartojančios traumos.
Siekiant pakeisti susidariusią situaciją yra reikalingos psichologo – psichoterapeuto konsultacijos. Specialistas, kuris orientuotas į porų santykių korekciją ir šeimos konsultavimą jums gali padėti išgyvenant patirtos traumos pasekmes, vyrui reikalinga pagalba ugdant emocijų išraišką ir kontrolę. Tik kartu su vyru ir specialisto pagalba galite įveikti barjerą kilusį jūsų šeimoje.
Esate drąsi moteris, kuri ryžosi garsiai kalbėti apie patiriamą smurtą ir bandote tam pasipriešinti, bei rūpestinga mama, kuri pasiryžusi aukoti savo gerovę vardan vaikų laimės. Tačiau svarbu žinoti, kad kiekvienas žmogus turi teisę į ramų ir saugų gyvenimą, bei asmeninę laimę. Linkiu pasinaudoti pagalbos galimybėmis, kurio gali padėti sugrįžti į pilnavertį gyvenimą.
Sėkmės ir stiprybės,
Medicinos psichologė Sandra Anuškevičienė