Kreipiuosi į Jus, nes nebežinau, ką daryti, ką darau blogai, ką keisti savyje.
Pagaliau atėjo laikas, kai manyje prabudo noras turėti vaikų, šeimą, pagaliau aš galiu sau tai leisti, žinodama, kad savo vaikui galėsiu viską pasiūlyti, aprengti, skaniai pavalgydinti. Tačiau bendraudama su vyrais vis kažką darau blogai, visi nuo manęs pasprunka, dingsta.
Nors rodosi, jog esu ir pakankamai graži, ir moku bendrauti. Panašiai atsitiko ir šį kartą: susipažinau su nauju vyru, kuris pats pamatęs mane, siekė, kad gautų mano kontaktus, kad nueičiau su juo į pasimatymą.
Nuėjau, žingsnis po žingsnio, ir atrodė, jog svajonė atėjo. Gražus, protingas, išsilavinęs, pasiturintis vyras su manimi. Neilgai trukus kartu pradėjome gyventi. Kiekvieną rytą, prabudus dėkojau likimui už tai. Tačiau vieną dieną jis parėjo, ir pasakė, kad aš nesu sutverta kurti šeimos, kad jis nori, jog būčiau laisva, ir gyvenčiau savo, kitą gyvenimą be jo.
Mane tai palaužė. Nežinau, kaip po viso to gyventi toliau. Aš trokštu šeimos, vyro, vaikų, tačiau su lyg kiekvienais užmegztais santykiais ši svajonė nutolsta dar toliau.
Kaip elgtis, kad pagaliau prisijaukinčiau laimę?
Atsako psichoterapeutas Olegas Lapinas
Iš karto norėčiau pakeisti žodį „laimė“ į žodį „sėkmė“. Laimės vedybos ir vaikai negarantuoja. Tai jau priklauso nuo žmogaus gyvenimo pilnatvės. O štai apie sėkmę vedybose galime pakalbėti. Su karjera ir išvaizda jums lyg ir pasisekė. Kodėl jums iki šiol nesisekė santykiuose su vyrais prieiti iki vedybų ir vaikų?
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad jūs esate prakeikta arba tiesiog tokio likimo moteris: jums lemta susipažinti su vyrais, bet netrukus išsiskirti. Manau, kad ir pati jūs ne kartą taip pagalvojate. Kai kas bandytų paaiškinti tai jūsų Zodiako ženklu, kiti - tuo, kad jūsų santykiai su vyrais yra karminiai, t.y. skirti sumokėti už kažką, ką jūs darydavote praeitame gyvenime. Naivus požiūris būtų guodžiantis: tas, kad jums tiesiog pasitaikydavo ne tie vyrai.
Psichologai tokiais atvejais pasakytų, jog jūs nemaža dalimi atsakote už tokius santykius. Ir „atsakote“ nereiškia, kad esate „kalta“. Jūs nekalta. Jūs tiesiog nesąmoningai kartojate tam tikrą elgesį su tam tikrais vyrais, kuomet ir jums, ir tokiam vyrui anksčiau ar vėliau pasidaro aišku, ką daryti. Jums daryti - graužtis ir kentėti, jam daryti - rūsčiu tonu tarti jums, jog jums reikia išsiskirti.
Šis momentas nėra vien jūsų, ar vien vyrų sąmoningas sprendimas, dažniausiai tai tik šablonas, pjesės frazė, ir psichologai pavadintų šią pjesę „gyvenimo scenarijumi“. Tokie scenarijai šiuolaikinėje psichologijoje nagrinėjami per individualius ar grupinius susitikimus su psichoterapeutais, kurie praktikuoja vieną ar kelis metodus: Adlerio psichologiją, Berno transakcinę analizę; Helingerio šeimos konsteliacijas.
Kadangi jūs prašote rimto ir argumentuoto jūsų likimo paaiškinimo, pasiskaičiusi apie šiuos metodus ar šių autorių knygas, jūs pati suprastumėte, kaip dažniausiai kuriasi gyvenimo scenarijai ir kodėl žmonės apskritai linkę kartoti netgi ir tuos veiksmus, kurie jiems aiškios naudos neatneša. Na, kokia jums nauda likti nelaimingai, kai taip norisi vaikų ir šeimos?
Ir viena iš paslapčių, kurią aš jums atskleisiu, yra ta, kad iš tiesų kartodami ne visai naudingus veiksmus, naudą vis dėlto gauname. Tik nauda ši neakivaizdi, ne logiška, o skirta trims mūsų poreikiams patenkinti:
- poreikiui kažkaip užimti laiką;
- poreikiui įnešti į tą laiką kažkokią tvarką, struktūrą;
- poreikiui pateisinti gilų mūsų įsitikinimą apie savo vietą tarp kitų žmonių.
Pirmam poreikiui - laikui užimti - patenkinti, mes apskritai su kažkuo susipažįstame, bendraujame, atliekame kažkokius veiksmus bei kalbamės. Jūs tai darote su vyrais ir ne tik su jais.
Antram poreikiui - struktūrai palaikyti, tvarkai įnešti - jūs kartojate ne bet kokias, o tam tikras lemiamas frazes lemiamu momentu. Išeina taip vadinamas „psichologinis žaidimas“. Neįsižeiskite dėl žodžio „žaidimas“. Jūs iš tiesų rimtai ir nuoširdžiai tikite, kad siekiate šeimos, vaikų meilės. Niekas tuo neabejoja. Tačiau pati perskaičiusi jūsų laiško eilutę: „panašiai atsitiko ir šį kartą“, jūs turite pripažinti, jog ne tik visos jūsų vyrams sakytos frazės yra puikiai iš anksto žinomos, bet jūs netgi iš anksto žinote, kada ir ką jie jums atsakys. Čia nėra kūrybos. Nėra spontaniškumo. Iš ko tai galima teigti?
Jei jau atsiranda frazė „ir vėl“ arba „eilinį kartą“ ar „panašiai ir atsitiko“, reiškia, veikia šablonas, pjesės monologas ar dialogas. Ir dėl to nėra šioje pjesėje jokios naujos pabaigos, kad frazės ir veiksmai yra to paties scenarijaus. Norite kitokios pabaigos? Sakykite tai, ko niekad nesakėte. Darykite tai, ko niekad nedarėte.
Štai jums ateina lemiama nuojauta, kad tuoj kažkas pažįstamo atsitiks, o jūs imkite ir nustebinkite ir save, ir pašnekovą netikėtu poelgiu ar žodžiu. Bet ar tai ne per daug paprasta?
Ne per daug. Juk yra dar trečia nauda iš scenarijaus - patvirtinti mūsų įsitikinimą apie mūsų vietą tarp žmonių. O koks tai įsitikinimas? Apie tai, kuo jūs save laikote, galite spręsti paklausiusi savęs: „Ir kas aš esu su štai tokia santykių istorija?“
Aš nežinau, ką jūs atsakytumėt. Gal netikėtai pasakytumėt: „Aš- laisva moteris tarp laisvų vyrų?“ Na, jau ne. Tai būtų labai optimistiška pozicija. Greičiausiai jums į galvą ateitų kokia nors nelabai linksma frazė: „nevykėlė „ arba „ieškanti miražo“, „bandanti pagauti laimės paukštį už uodegos“ ar „pati nežinanti, ko norinti“, o gal „naivuolė“. O gal tiesiog jūs atsidustumėte ir pasakytumėte: „Tiesą man pasakė, nesutverta aš šeimyninei laimei“?
Tai štai - šis ar koks nors kitoks atsakymas - tai įsitikinimas, egzistuojantis jūsų sieloje nuo pat mažens. Jis vadinasi „egzistencinė pozicija“ ir kuriasi tokios pozicijos pačioje mūsų psichikos gelmėje dar darželiniame amžiuje.
O gyvenimo scenarijus – tai kartais nuo karto „perrašomas“ būdas pateisinti šį įsitikinimą, sutvirtinti šią poziciją. Štai kodėl kitoms moterims nėra sunku susirasti vyrą ir pagimdyti: jų sielose nuo mažens gyvena kitoks įsitikinimas, jų pozicija optimistiškesnė: “Aš - tokia pat moteris tarp moterų, kaip ir kitos“; „Aš gera ir vyrai geri“, ir iš čia kyla natūralus žinojimas - būtent žinojimas, o ne viltis, ne svajonė ir ne noras: „Man lemta ištekėti ir pagimdyti, tarkime, tris vaikus“.
Šios moterys iš tiesų žino, kad taip bus. Žino kartais netgi su kuo būtent jie susilauks vaikų. Jų vedybinis scenarijus – laimėtojos.
O štai moterys su pesimistine egzistencine pozicija („aš prastesnė už kitas mergaites“) tik svajoja, tik viliasi, tik siekia, kad taip būtų. O sielos gilumoje žino: ne, nebus. Gal kitoje srityje - karjeroje, moksle - aš tikriausiai laimėsiu. Aš žinau tai. O asmeniniame gyvenime - ne, tai ne man. Nebent „kitame gyvenime“. Šioje srityje aš arba pusėtinai ko nors laimėsiu (vidutiniokės scenarijus) arba pralaimėsiu (pralaimėtojos scenarijus).
Taigi, norint pakeisti scenarijų, neišeina štai taip imti ir daryti kitokius dalykus, juk juos imame daryti tuomet, kai keičiasi ši fundamentali egzistencinė pozicija, įsitikinimas apie save. Kartais jam pakeisti reikia stebuklo, kokio nors „akis atveriančio įvykio“, praregėjimo, įžvalgos, Dangaus ženklo. Dažnai tai įvyksta ir tuomet, kai žmogus su savo egzistencine pozicija dirba ilgoje psichoterapijoje. Todėl ir sakoma, kad po geros psichoterapijos nevykėliai tampa vidutiniokais, o vidutiniokai - laimėtojais.
Labai gerai, jei jūs kalboje apie scenarijus pastebėjote vieną momentą: scenarijus nėra nulemtas visam gyvenimui, nes jis kartais nuo karto yra „perrašomas“. Tai dažniausiai įvyksta paauglystėje, o taip pat kitokių „amžiaus krizių“ metu. O neretai tų krizių ir laukti nereikia - jei tik jūs rimtai ir argumentuotai įtikinate save pačią: „Nebenoriu aš šių šabloniškų istorijų ir iš anksto žinomų pabaigų, nes esu normali moteris tarp moterų“.
Jums atrodo, kad toks momentas jau atėjo?
Tuomet imkitės darbo ir su pagalbininkais ar be jų rašykite naują savo gyvenimo scenarijų. Kai ko, žinoma, neatsisakant, nes mes vis dėlto ne dievai. Tačiau ir ne bevaliai statistai Dangaus pjesėje. O dieviškumo kibirkštį- Kūrėjo gabaliuką- sieloje visi turime.
Sėkmės jums.
Olegas Lapinas
Rašykite: psichologui@delfi.lt. Psichologai neatsakinėja asmeniškai, atsakymai publikuojami DELFI rubrikoje GYVENIMAS.