Tokios situacijos neišvengiamos, nors, aišku, reikėtų stengtis, kad jų būtų kuo mažiau. Tačiau svarbu mokėti jas kontroliuoti, kad ir po didesnio ginčo ar barnio partneriai neprarastų pasitikėjimo vienas kitu, neliktų įskaudinti.
Kartais susibarus užtenka paprasčiausiai atsiprašyti, kad būtų atkurta taika, tačiau būna ir tokių nesutarimų, kai atsiprašymas nebepadeda.
Nuoširdžiai atsiprašant neužtenka tik pasakyti, kad apgailestaujate įžeidę mylimą žmogų. Tai, žinoma, gera pradžia, tačiau to negana.
Kad atsiprašymas būtų veiksmingas, svarbu...
Suvokti, kad savo veiksmais ar žodžiais sukėlėte kitam žmogui fizinį ar emocinį skausmą. Dėl to reikia prisiimti atsakomybę (nepainiokite su kaltės jausmu) dėl pagarbos, pasitikėjimo, geranoriškų santykių sugriovimo.
Elgtis nuoširdžiai. Nuoširdus atsiprašymas geriausiai padeda numalšinti skausmą, kurį sukėlė neapgalvoti poelgiai ar žodžiai. Šie žodžiai turi būti iš širdies, o ne dėl noro manipuliuoti kito jausmais.
Nesipriešinti. Kai viena pusė bando atsiprašyti, kita dažniausiai pertraukia atsiprašymą kaltinimais. Reikia stengtis neįsivelti į naują ginčą, išvengti kaltinimų. Jūsų įskaudintas artimas žmogus gali į nuoskaudą reaguoti labai emocingai ir skausmingai. Reikia leisti išsisakyti, nesiteisinti, parodyti, kad jums rūpi partnerio jausmai. Jūs neturite pasirodyti, kad esate teisus ar apsiginti nuo priekaištų (net jei manote kitaip ir jaučiate norą ginčytis). Jūsų veiksmai turi sutapti su jūsų atsiprašymo žodžiais. Šiuo atveju pasitelkite valią, kad susilaikytumėte nuo naujų kaltinimų, patylėkite, kol kalba jūsų partneris, net jei ir nesutinkate su jo žodžiais. Išsakęs, kas jį skaudina ir žeidžia, mylimas žmogus išklausys ir jus.
Nusiteikite būti nuolaidesni dar prieš pradėdami pokalbį. Tai padės jums nenukrypti nuo esmės, nesikarščiuoti. Prisiminkite, kad šiuo atveju svarbiausia ne įrodyti, kad esate teisus, o pademonstruoti, kad gerbiate partnerio jausmus, rūpinatės ir mokate išklausyti. Tylėjimas dar nereiškia sutikimo, jūs nebūtinai turite sutikti su mylimo žmogaus nuomone, bet privalote leisti išsikalbėti.
Parodykite susidomėjimą, nenusiteikite priešiškai. Išsiaiškinkite, ko jūsų draugas tikisi iš jūsų, kad būtų galima rasti geriausią sprendimą. Net jei manote, kad neišgirsite nieko naujo, nuoširdžiai domėkitės partnerio jausmais. Toks rūpestis leis jums atgauti mylimo žmogaus pasitikėjimą.
Nepulkite prašyti atleidimo pernelyg greitai. Artimam žmogui reikia daugiau laiko susivokti savo jausmuose. Atleidimas nėra greitas procesas. Nors atsiprašymas yra pagrindinis dalykas susitaikant ir atleidžiant, svarbūs ne tik atsiprašymo žodžiai, bet ir jūsų elgesys, kurį jūs demonstruojate atsiprašymo metu. Jūsų veiksmai ir žodžiai turi sutapti, būti nuoširdūs, kad jūs abu šią nemalonią situaciją priimtumėte kaip gyvenimo patirtį ir iš jos pasimokytumėte.
Atsiprašyti lengviau, kai esate patyrę, kiekviena tokia galimybė praturtina, išmoko atjausti kitą, moko kantrybės, geranoriškumo, gebėjimo įsipareigoti. Po tokio išbandymo ne tik kad galima atkurti gerus santykius, bet ir pakylama į aukštesnį lygį.
Taigi, jei šeimoje ar draugaujant pasitaiko barnių ar nesutarimų, aktyviai rodykite, kad jūs neabejingas tam, kas vyksta, kad jums rūpi jūsų partneris ir jūsų jausmai, kad jūs nuoširdžiai gailitės. Atminkite, kad atsiprašymas neparodo jūsų silpnumo, atvirkščiai, jūs būsite labiau gerbiamas kitų akyse. Tai ne silpnumo, o gebėjimo suprasti kitą parodymas. Geranoriškumas tik sutvirtins jūsų santykius.