Tačiau praktikoje šie patarimai ne visuomet būna vertingi, ir vyrai jūsų nepastebi. Pirmojo įspūdžio paslaptis analizuoja psichologas Dmitrijus Basovas.
Bandymai padaryti pirmąjį įspūdį gali atrodyti dirbtinai. Gundymo kursai, knygos, grožio ir mados industrija skirti išorei. Antrojo šanso padaryti pirmą įspūdį nebūna, todėl taip ir veržiamės patikti. Išorė – pirmas į akis krentantis dalykas. Svarbu ir tvarkingumas, geras skonis, supratimas, kas teisinga, kas tinka ir kas netinka vienoje ar kitoje situacijoje. Skonis, žinoma, sudėtinga substancija, jį sunku apibrėžti, tačiau čia daugiau reikia kalbėti ne apie tai, ką daryti, o apie tai, ko nedaryti. Vaizdas gali būti itin gundantis, tačiau neretai laurus pelno būtent pilkos pelytės. Kodėl?
„Idealumas – individualybės priešas. Svarbu nesistengti atrodyti šiuolaikiškai visais rakursais, jei nenorite, kad jus rinktųsi kaip lėlę“, - mano Dmitrijus Basovas. - „Kad aplinkiniai priimtų jus kaip asmenybę, būtina priimti pačiai save. Kitus mes mylime už jų ypatumus, kuriuos dažnai galima pavadinti ir trūkumais. Pavyzdžiui, prakaituojantys delnai – moteris gali šito gėdintis, o vyras paima ją už rankos, ir jam patinka, jam tai miela. Tą patį galima pasakyti ir apie drovumą, sumišimą, baimingumą.“
Įspūdis kuriamas ir neverbalinio elgesio pagrindu – tai mimika, žvilgsnis, judėjimo maniera, tai, kiek moteris atsipalaidavusi, ar yra natūrali. Išorė – tai žmogaus „aš“ atspindys. Prisimenamas bendras paveikslas. Mokslininkai įrodė: žodžių pagalba perduodami septyni procentai informacijos, tuo tarpu balso skambesiu, intonacija – 38% ir 55% informacijos mes gauname per neverbalinį bendravimą: gestus, laikyseną, eiseną, šypseną, judesį. Svarbu ne tik tai, ką mes kalbame, bet ir tai, kaip kalbame. Laikysena parodo žmogaus pasitikėjimą, gestai išduoda temperamentą, dvasinę būseną.
„Nervingumas, neramumas išduoda baimes, kurios pasireiškia žvilgsniu, gestais, pozomis, judesiais“, - aiškina Dmitrijus Basovas. „Įtampa, per didelis noras patikti taip pat atstumia, kadangi atsiranda nenatūralus elgesys, teatrališkumas.“
Būti, o ne atrodyti
Pirmojo kontakto sėkmė priklauso nuo vidinės būsenos. Čia veikia darnos principas – išorinių požymių sutapimas su vidine būsena. Jei žmogus atsipalaidavęs, malonus, įspūdis bus atitinkamas – atviras, pozityvus. Jei žmogus siekia padaryti įspūdį, o vidinė būsena prie to įspūdžio nedera, rezultatas bus atvirkštinis, atstumiantis.
Pirmojo įspūdžio efektas
Viskas priklauso nuo tikslo, kurį susipažindama turi moteris. Jei nori sekso arba dovanos, paprasčiausia apie tai pasakyti atvirai. „Tu man patinki, aš tau, pas tave ar pas mane?“
„Kalbame apie elgesio tipus“, - komentuoja Dmitrijus Basovas. „Kai mes stengiamės atitikti tipą, mes atsisakome savęs. Tai dirbtina. Neįmanoma tokiu būdu sukurti santykių. Įspūdį daro natūralumas, geranoriškumas, ramybė, atvirumas žmonėms, sąžiningumas, nuoširdumas.“
Dėmesys pašnekovui, jo žodžiams – tai moteriško rūpesčio apraiška. Tai ir dėmesingumas detalėms, tikslinamieji klausimai, bandymai pasakyti ką nors malonaus. Tačiau svarbiausia – nuoširdumas, tikras susidomėjimas, o ne apsimetimas,skelbia lady.mail.ru
„Prieš stengdamiesi patikti, padaryti įspūdį, paklauskite savęs: o ar man šis žmogus išties patinka? Nevertinkite pagal kriterijus, tokius kaip statusas, materialinė padėtis, išsilavinimas, tinkamumas. Tiesiog kokius kūniškus pojūčius jis sukelia? Pabandykite suprasti, kiek jums malonu būti šalia jo, pafantazuokite, ar būtų malonu su juo po trisdešimties metų senti kartu? Ir jei širdį užpildo šiluma, tuomet klausimo, kaip padaryti įspūdį, jau nebereikia kelti.“
Lemiamos sekundės
Pirmasis įspūdis formuojamas per pirmąsias sekundes, užtvirtinamas per minutę, o sąmonėje išlieka ilgai. Efektas išlieka iki to laiko, kol su žmogumi susipažįstama labai artimai. Pirmosios sekundės, jei jau būtume atviri sau, nulemia tolimesnį pažinties likimą.
Kiekvienas mūsų turime poreikį užmegzti santykius, turime ir tam tikrą įsivaizdavimą, kokie tie santykiai turi būti, suformuotą dar vaikystėje: kokia turi būti moteris, koks turi būti vyras. Žmonėms susitikus, pirmąsias penkiolika-dvidešimt sekundžių įvyksta vertinimas „mano-ne mano“, „tinka-netinka“. Šis vaizdas jau yra pasąmonėje, per šias penkiolika sekundžių uždedamas savotiškas šablonas, užsidedami akiniai – aš noriu šiame žmoguje matyti tą vaizdą, jis tinka po šiuo vaizdu. Gyvendami drauge, pažindami vienas kitą, žmonės regi tikrą žmogų, o ne tą vaizdą, kurį susikūrė susipažinę. Dažnai pasirodo, kad realybė yra visiškai kitokia, negu pirmasis įspūdis. Įsimylėjimas praeina, ir nieko, kas siejo, nelieka – meilė negimsta, žmogus pasirodo netinkamas.
Todėl svarbu savęs neapgaudinėti. Jei būtų sąžiningas pats su savimi, žmogus justų, kuo baigsis viena ar kita pažintis. Tai ne sąmoningos mintys, o tam tikri lūkesčiai, deja vu efektas. Svarbu suvokti, kiek jums patinka vyriškis ir kam jis jums reikalingas. Jei moteris galvoja apie tai, kad būtų neblogai užmegzti audringą romaną (ir mama klausinėja, kada anūkai), reikalingos emocijos, ir ji ima pasakoti vyrui ne apie savo norus, o mamos, tėčio, sociumo – to, kas reikalaujama. Tai atstumia vyrus. Jei noras savas ir jei jis nuoširdus – tarkime, sukurti šeimą – apie jį nereikia kalbėti, jis suprantamas iš to, kaip moteris kuria santykius, kaip rūpinasi. Tai matoma ir jaučiama. Jei kitas žmogus taip pat tam pasirengęs, tikslai sutampa – komunikacija pavyksta.
Užlipti ant to paties grėblio
Pastebėjote, kad kartais moterys sutinka vieno ir to paties tipo vyrus? O vyras su kiekviena moterimi gali elgtis skirtingai.
Daugelis moterų turi tam tikrą įsivaizdavimą apie vyrus, tą, kuris buvo primestas, tarkim: „visi vyrai nori tik sekso, arba visi vyrai godūs“. Moteris bendraudama išgyvena pasąmoningą baimę. Sąmoningai ji nori būti su dosniu vyriškiu, tačiau kaip su juo elgtis arba kaip padėti jam tapti tokiam, ji nežino, kadangi nežino, jog vyriškis gali būti dosnus.
Iš esmės ji provokuoja jo godumą, agresiją, atstūmimą. Jei moteris sako: „Koks tu dosnus, užmokėjai už kavą“, vyrui norisi padaryti daugiau. Atnešė vieną rožę? „Ak, čia man, kaip malonu, dėkui. Džiaugiuosi, kad rūpiniesi manimi“ - tuomet jam norėsis atnešti visą puokštę. Jei moteris galvoja: „Su viena rože atėjo – tai, žinoma, minusas“, kitą kartą jam nesinorės nei už kavą sumokėti. Čia svarbios pasąmoninės baimės ir per dideli lūkesčiai, kurie priverčia vyrą pasiduoti, atitikti tuos pasąmoninius vaizdinius.
Ko negalima per pirmąjį pasimatymą?
Negalima nuvertinti nei vyriškio, nei savęs. Dažnai moterys kalba: „Ai, aš to nemoku“, joms sakomas komplimentas, o jos atsiliepia: „Ai, čia netiesa.“ Priešingai, svarbu ramiai primti vyro komplimentus. Ir nenuvertinti vyrų, nepradėti aiškinti, kad visi vyrai vienodi, vaikšto į kairę, nenori vesti ir panašiai.
Negalima turėti ir išsakyti per didelius lūkesčius. „Norėčiau, kad vyras mane išlaikytų“ arba „norėčiau ištekėti“, arba „norėčiau idealios šeimos“. Per dideli vidiniai lūkesčiai, kai žmogus nori labai daug, atstumia ir gadina įspūdį.
Negalima pasakoti apie problemiškus giminaičius, nelaimingus, nesėkmingus, sudėtingo likimo pažįstamus. Net kalbėdami apie kitus žmones mes vis tiek pasakojame apie save, kai kuriuos savo asmenybės aspektus, ir pasąmoningai pašnekovas visa tai susieja su mumis.
Ką reikia daryti
Kurti erdvę pokalbiui, išlaikyti tos erdvės ribas. Jei yra simpatija, nekvieskite prisijungti trečių asmenų, geriausia likti dviese, persėsti prie kito staliuko.
Išjungti telefoną, jei pokalbis įdomus. Neskambinėti, nerašyti, neskaityti žinučių. Tačiau ir neignoruoti, kai telefonas suskamba – tai privers pašnekovą pamanyti, kad ir jį kada nors ignoruosite. Simboliniame lygmenyje telefonas veikia kaip mamos simbolis: tai, kiek mergina prisirišusi prie savo telefono arba neišleidžia jo iš rankų, gali papasakoti apie pasąmoningą ryšį su mama, net jei ji gyvena kitame mieste. Tai gali išduoti pernelyg didelį prisirišimą prie mamos, nesavarankiškumą.