Kiekvienas vyras gali skirtingai išgyventi vidurio amžiaus krizę. Tai priklauso nuo jo gyvenimo istorijos, lūkesčių, tarpusavio santykių, netgi kraujospūdžio, potencijos.
Vidurio amžiaus krizė gali pasireikšti skirtingu intensyvumu. Kai kuriems vyrams ji prilygsta žiauriai egzistencinei krizei, jie patiria depresiją, iš kurios išlipti gali padėti tik specialistai. Tačiau daugelis tą išgyvena kaip mažiau pavojingą gyvenimo etapą, kurio metu kyla noras pasitikrinti ar teisingai pasirinktas gyvenimo kelias. Nepaisant to ar vidurio amžiaus laikotarpis yra traumuojantis ar tiesiog sudėtingas etapas, nereikėtų griebtis gydyti savęs alkoholiu ar apsimesti, jog su tokia problema pats negali susidurti.
Kas gi yra vidurio amžiaus krizė?
Vyrai patekę į šią painiavą, norėdami apibūdinti savo savijautą, kalba, kad jie jaučiasi pasimetę, be tikslo, sutrikę. Anksčiau per gyvenimą tvirtai žengę vyrai, ima abejoti tais dalykais, kuriais anksčiau tikėjo: santuoka, darbu, draugais. Kai kurie vyrai praranda susidomėjimą tais dalykais, kurie anksčiau jiems teikė džiaugsmą.
Dažniausiai vidurio amžiaus krizė pasireiškia tokiais požymiais: nemiga, nuovargiu, neviltimi, pablogėjusia dėmesio koncentracija, gailėjimusi dėl neišnaudotų gyvenimo galimybių, mintimis, jog gyvenimas jau nebepateiks siurprizų. Kartu gali atsirasti stiprus troškimas įsigyti naują sportinį automobilį ar užmegzti romaną su žymiai jaunesne kolege. Vyrai, patiriantys krizę, dažnai ima savęs klausti ar mano gyvenimas reikšmingas? Jie ima galvoti apie tai, kiek nedaug laiko jiems liko gyventi. Svajoja išlįsti iš savo seno gyvenimo kiauto ir pradėti visiškai naują gyvenimą.
Vidurio amžiaus krizė dažniausiai prasideda nuoboduliu. Būtų keista, jeigu taip neatstiktų. Juk žmogus irkluojantis tą pačią valtį 20 m, irgi gali pradėti dairytis, ar nėra kur nors įdomesnių valtelių. Greta to, šiuo metu vyrai dažniau susiduria su eile blogų naujienų priverčiančių galvoti apie savo laikinumą, pažeidžiamumą (pvz.: tėvų netektimi, santuokinio gyvenimo, karjeros sunkumais).
Keičiasi ir patys vaikai, tie kurie 8 metų amžiuje laikė juos Dievu, virsta paaugliais, laikančiais tėvą pačiu velniu. Neseniai atsiradęs skausmas krūtinės srityje, gydytojo pasiūlymas atlikti biopsiją, priverčia susimąstyti apie savo gyvenimo prasmę ir nuveiktus darbus.
Tuo metu kaip tik ima byrėti senai įsišakniję įsitikinimai:
Mylimas vyrų mitas 1: tikri vyrai yra stiprūs ir seksualūs.
Vidurio amžiaus krizės faktas: vyrai ganėtinai stiprūs ir seksualūs.
Pasiekusių 40 m vyrų fizinis ir lytinis pajėgumas silpnėja, atsiranda pirmieji žili plaukai, raukšlės. Tai skatina susimąstyti apie savo mirtingumą.
Mylimas vyrų mitas 2: vyrai yra sėkmingi.
Vidurio amžiaus krizės faktas: kai kurie vyrai yra sėkmingesni negu kiti.
Vidurio amžiaus krizės laikotarpiu vyrai susiduria, jog jų lūkesčiai neatitinka pasiekimų. Jie ima suvokti, jog kai kurios vaikystės svajos jau nebeišsipildys (pvz.: nepavyks surengti grandiozinio koncerto, tapti tėvu, žymiu aktoriu). Kuomet jaučia, jog jų lūkesčiai neišsipildys, neretai ima jaustis nevykėliais. Bet jeigu jiems ir pavyksta realizuoti savo ambicijas, jie susiduria su kitu vidurio amžiaus krizės mitu…
Mylimas vyrų mitas 3: profesinė sėkmė suteiks laimę.
Vidurio amžiaus krizės faktas: profesinė sėkmė ne visada suteikia laimę.
Nemažai vyrų, daug pasiekę karjeros srityje, ima tuo nusivilti. Ilgą laiką investavę daug jėgų ir energijos, norėdami pasiekti užsibrėžtą tikslą pajunta, kad jų jausmai yra visai kitokie negu tikėjosi. Juk pasiekus gyvenimo tikslą reikia drąsos pripažinti, jog laiko pasidžiaugti tuo lieka vis mažiau. Ima atrodyti, kad gyvenimas ritasi žemyn. Bet visgi ir likusiai gyvenimo daliai reikia išmokti atrasti būdų, padedančių atgauti jėgas.
Kas gali padėti?
Svarbu atrasti kaip galite toliau realizuoti save, stengtis rasti unikalią savo vietą po saule. Karlas Jungas vadino šį procesą: individuacija arba grįžimu į save.
Anot Jungo, jaunystėje mes visi atliekam tam tikrą vaidmenį, kuris padeda prisitaikyti mokykloje, suvilioti moterį, įkalbėti vadovą pakelti atlyginimą. Už šio vaidmens mes slepiam savo neurozes, baimes visa tai, ko nederėtų rodyti viešumoje. Kol viskas neblogai sekasi, šis būdas padeda.
Bet susidūrus su nesėkmėmis, netekus darbo, išsiskyrus, visos paslaptys ima lįsti lauk. Norint tapti brandesniu, svarbu išgirsti kas taip ilgai slėpėsi viduje. Ateina laikas išlaisvinti save. Tačiau tai nereiškia, jog reikia pradėti elgtis ekscentriškai ir vaikščioti basomis po gatves. Išlaisvinti save, reiškia pagaliau pradėti elgtis taip, kad galėtumėt priartėti arčiau tikrosios savasties.
Svarbu pripažinti, kad jau niekada nebebūsite vaikas. Reikia laiko su tuo susitaikyti ir pagedėti. Aišku galite likti prisirišę prie jaunystės „personos“, tačiau greitai galite pasijusti pakliuvę į nostalgijos ir apgailestavimų dėl praeities spąstus.
Vyras iš naujo pervertindamas savo gyvenimą, neretai atranda, jog jis rėmėsi iliuzijomis. Taigi susiduria su užduotimi, išsilaisvinti nuo jų. Tai nereiškia, jog reikėtų pasiduoti, atsisakyti savo svajonių. Svajones tiesiog reikia pritaikyti prie galimybių. Gal jau niekada nepavyks laimėti prezidento rinkimų, bet galite būti išrinktas daugiabučio seniūnu. Susidūrę su senų svajonių žlugimu, nepanikuokite, keiskite jas, užsibrėžkite sau naujus tikslus. Siekite tų dalykų, kuriuos galėtumėte pasiekti.
Išgyventi vidurio amžiaus krizę padeda susidūrimas su savo tamsiąja puse. Svarbu išmokti susitvarkyti su tuo kas jus skaudina. Nesvarbu kas sunkaus įvyko jūsų gyvenime, pripažinkite ir priimkite tai, kaip naudingą gyvenimo patirtį iš kurios galite semtis išminties ir jėgų. Savo jausmų neigimas, viskuo patenkinto žmogaus vaidinimas, gali tapti asmenybės augimą apribojančiais spąstais. Liūdesys dėl senėjimo pokyčių yra dalis proceso padedančio tapti brandesniais.
Tapimas subrendusiu yra susijęs ir su gebėjimu išreikšti savo pyktį, nepasitenkinimą, kitus jausmus. Svarbu ne išmokti keikti bosą į akis, bet leisti sau mažiau įtikti kitiems, atsisakyti poreikio būti perdėtai mandagiam.
Su amžiumi ateina laikas iš užkariautojo tapti rūpestingu vyru. Thoreau teigia: „Ginklai, su kuriais pasiekėme svarbiausias pergales ir kuriuos turėtume perduoti sūnums, nėra kardas ir ietis, o kastuvas, pjautuvas, kauptukas“. Kitaip tariant, vyras medžiotojas pamažu turėtų tapti žemdirbiu.
Sulaukus amžiaus vidurio, neretai kyla mintys apie tai, ką gi aš paliksiu po savęs. Šį laikotarpį išgyventi padeda pastangos sukurti savo palikimą. Tai gali būti ilgai planuotos knygos parašymas, virtuvės įrengimas ar tiesiog rankos pridėjimas prie namų ruošos, vaikui papasakota istorija, kurią jis galėtų perduoti iš kartos į kartą.
Kartais gali atrodyti, jog gyvenimo rutina iščiulpia energiją iš jūsų. Ta pati žmona, vaikai, pabodęs darbas… Būtent šiuo laikotarpiu vyrams dažniausiai kyla pagunda keisti žmoną jaunesne, dailesne. Šiame kriziniame amžiaus tarpsnyje ir įvyksta daugiausiai skyrybų.
Norint pabėgti nuo rutinos ne visada reikia imtis tokių drastiškų priemonių. Juk kasdienybę gali padėti praskaidrinti naujas pomėgis (šokiai, jodinėjimas, nardymas), perskaityta knyga. Nauji pomėgiai, įvaldyti įgūdžiai kartu ir suteikia daugiau pasitikėjimo savimi, padeda augti kaip asmenybei.