Jos teigimu, šie augalai turi daug vitaminų bei veikliųjų medžiagų, apsaugančių nuo vėžio, diabeto, skrandžio opų ir kitų ligų.
Aitriųjų paprikų aštrumo skalė
Įvairaus aštrumo – švelnesnio, sodresnio ar labai intensyvaus deginančio skonio – paprikų aitrumas matuojamas Skovilio vienetais. Ši skalė sukurta 1912 m. ir pavadinta jos kūrėjo amerikiečių chemiko Wilburo Scoville’o vardu. Skovilio aštrumo vienetai (žymimi SHU) nurodo, kiek kapsaicino (medžiagos, suteikiančios paprikoms aštrų skonį) turi aitrioji paprika.
Populiariausios aitriųjų paprikų rūšys ir veislės pagal Skovilio skalę (SHU) yra šios:
- saldžiosios paprikos – 0;
- Chalapos (Jalapeno) – 2 500–8 000;
- Kajeno (Cayennes), Tabasco – 30 000–50 000;
- ‘Orange Habanero‘ – 100 000–350 000;
- ‘Red Savina Habanero‘ – 350 000–580 000;
- ‘Bhut Jolokia‘ – 855 000–1 075 000;
- ‘Trinidad Scorpion‘ – 1 500 000;
- ‘Carolina Reaper‘ – 1 570 000–2 200 000.
Paprikos kaip žemės ūkio augalai auginami jau 6 tūkst. metų. Paprikų tėvynė – Centrinė ir Pietų Amerika, ten jos auginamos kaip daugiametės. Europoje paprikos siejamos su Vengrija, o Segedo regionas, kur jų užauginama daugiausia, kartais dar vadinamas paprikų sostine. Pasaulyje auginama daugybė aitriosios paprikos rūšių ir veislių.
Kaip jau minėjome, paprikų aitrumas matuojamas pagal Skovilio skalę. Štai viena aitriausių paprikų – ‘Trinidado skorpionas‘ turi 1,5 mln. karščio vienetų, o saldžioji paprika neturi nė vienetuko. Tarp kitko, ‘Trinidado skorpionas‘ auginama tik Trinidado saloje, o žmonės prie jų prieina dėvėdami specialius drabužius ir kaukes. Iš jų gaminamos pipirinės dujos.
Išskirtinis dėmesys aitriajai paprikai
Paprikas Ina pradėjo auginti dėl jų grožio ir dekoratyvumo. Įkvėpė ir tai, kad aitrioji paprika įtraukta į Pasaulio sveikatos organizacijos gyvybiškai svarbių produktų dešimtuką. Tad per 10 metų išbandė ir kasmet išmėgina vis naujas jų veisles.
Šiandien augina beveik pusšimtį įvairiausių aitriųjų paprikų veislių įvairaus aitrumo ankštimis. Šiemet Inos kolekcijoje įspūdingiausios ir pačios stipriausios paprikos ‘Bhut Jolokia‘ (dar vadinamos ‘Ghost Pepper‘) aitrumas siekia 855 000–1 041 427 SHU. Nors ji pradėta auginti Indijoje, dabar galima rasti įvairiose pasaulio vietose. Ryškiai oranžinės ir raudonos spalvos paprika gali būti valgoma viena arba naudojama patiekalams gaminti tiek šviežias, tiek džiovintas, tiek miltelių pavidalu. Indijoje šios aitriosios paprikos vartojamos ir skrandžio ligoms gydyti.
Aitriąją papriką reikėtų pjaustyti mūvint pirštines. „Pati kartą pjausčiau be pirštinių, o paskui visą naktį mirkiau rankas šalto vandens vonelėje, nes jos degė kaip nuplikytos verdančiu vandeniu“.
Pernai pati stipriausia kolekcijos paprika buvo ‘Red Savina‘, ji turi apie 350 tūkst. karščio vienetų. Mėgėjams patarčiau rinktis ir auginti ne pačias aitriausias aitriųjų paprikų veisles. Tai būtų Chalapos ir Kajeno aitriosios paprikos“, – negaili patarimų Ina.
Ina kasmet eksperimentuoja, renkasi ir išbando vis naujas veisles, nors neatsisako ir seniau patikusių. Jau daugelį metų augina: ‘Medūza‘, ‘Uchu‘, ‘Hungarian Yellow Wax Hot‘, ‘Čiornyj Žemčiug‘, ne pirmus metus – ‘Tulskij‘ F1, ‘Koral‘, ‘Plamia‘, ‘Astrachanskyj 147‘. Seniau augino, šiemet vėl prisiminė ‘Jalapeno‘. Pirmą kartą augina: ‘Salsa‘, ‘Riabinuška‘, ‘XL‘, ‘Draky‘ F1, ‘Sprut Novogodnyj‘ (aitriosios paprikos medeliai), ‘Fanar‘. Antrus metus augina ‘But Jolokia‘, o ‘Red Savina‘ augino pernai.
Iš dabar auginamų aitriųjų paprikų veislių:
- pati aitriausia – ‘Bhut Jolokia‘;
- labai aitrios: ‘Riabinuška‘, ‘Koral‘;
- aitrios: ‘Astrachanskyj 147‘,‘Tulskij‘ F1, ‘Plamia‘;
- vidutinio aitrumo – ‘Uchu‘, ‘Salsa‘, ‘XL‘, ‘Čiornyj Žemčiug‘, ‘Sprut Novogodnyj‘;
- švelniai aitraus skonio – ‘Medūza‘, ‘Jalapeno‘, ‘Hungarian Yellow Wax Hot‘, ‘Fanar‘;
- pusiau aitriųjų paprikų hibridas ‘Draky‘ F1.
‘Medūza‘ – vidutinio ankstyvumo aitriosios paprikos veislė. Užauga iki 30–40 cm aukščio. Ankštis – oranžinė, gelsvai raudona, 5–7 cm ilgio, švelniai aitraus skonio. Augalai dekoratyvūs, galima auginti vazonuose ar grunte šiltnamiuose ir lauke. Tinka salotoms, marinuoti su įvairiomis daržovėmis (saldžiosiomis paprikomis, agurkais, cukinijomis, patisonais, pomidorais, morkomis, svogūnais, česnakais), džiovinti, ruošti prieskonių mišinius.
‘Uchu‘ – vidutinio ankstyvumo veislė. Užauga iki 20–25 cm aukščio. Ankštis – nuo žalios iki raudonos (iš pradžių žalia, paskui violetiniai ruda, vėliau raudona), apie 5 cm ilgio, storesnė nei ‘Medūzos‘, vidutinio aitrumo. Ant augalo jų būna daug. Tinka salotoms, marinuoti, džiovinti, prieskoniams kaip ir ‘Medūza‘, ‘Salsa‘.
‘Salsa‘ – ankstyva veislė. Užauga iki 20–25 cm aukščio. Ankštis – raudona (iš pradžių šviesiai gelsva, po to violetinė, vėliau rausva, raudona), 5–7 cm ilgio, storesnė nei ‘Medūzos‘, vidutinio aitrumo, priskiriama prie švelnesnių. Vienu metu ant augalo būna daug įvairių spalvų ankščių, atrodo itin patraukliai ir linksmai. Augalai labai dekoratyvūs, nes ir lapai margi atrodo įspūdingai. Galima auginti vazonuose ar grunte šiltnamiuose ir lauke. Tinka salotoms (kadangi aitresnė nei ‘Medūza‘, todėl reikia mažiau, svarbu nepadauginti), džiovinti, mėsos patiekalams, sriuboms pagardinti.
‘Riabinuška‘ – vidutinio ankstyvumo veislės atmainų mišinys. Užauga iki 25–35 cm aukščio. Vienų augalų ankštys apvalios, agrasto ar vyšnios dydžio, kitų pailgos ar mažo kūgio formos, iš pradžių violetinės, paskui gelsvos, vėliau tamsiai raudonos. Ankštys labai aitrios. Tinka salotoms pagardinti, prieskoniams. Naudoti reikia labai saikingai, išimti sėklytes ir pašalinti vidinę vaisiaus odelę.
‘Astrachanskyj 147‘ – vidutinio ankstyvumo veislė. Užauga iki 50–70 cm aukščio. Ankštis – raudona, pailgos formos, 7–15 cm ilgio, aštri, pikantiško skonio. Tinka auginti vazone ir lauke lysvėje. Tinka pikantiškiems patiekalams, marinuoti, džiovinti.
‘Tulskyj‘ F1 – ankstyvas derlingas hibridas, atsparus grybinėms ligoms. Užauga iki 40–60 cm aukščio. Ankštis – raudona, apie 20 g svorio, aštri, tiesiog vitaminų talpykla. Tinka salotoms, prieskoniams. Vartoti labai saikingai.
‘Plamia‘ – vidutinio ankstyvumo derlinga veislė. Užauga iki 50–60 cm aukščio. Ankštis – raudona, iš pradžių violetinė, geltona, mažo nupjauto kūgio formos, 20–30 g svorio, aitri. Vaisiai ne itin blizgūs. Galima išimti sėklytes, bus mažiau aitri.
‘Koral‘ – vidutinio ankstyvumo veislė. Užauga iki 30–40 cm aukščio. Ankštis – raudona, apvalios formos kaip mažas pomidoriukas, labai aštri. Tinka naudoti kaip prieskonius, konservuojant daržoves, džiovinti. Vartoti labai saikingai.
‘Jalapeno‘ – vidutinio vėlyvumo veislė. Užauga iki 30–40 cm aukščio. Ankštis – žalia, mėsinga, 7–8 cm ilgio, turi 2500–8000 SHU vienetų. Skonis neaštrus, gana švelnus. Vartojama kaip ir kitos aitriosios paprikos.
‘XL‘ – vidutinio ankstyvumo veislė, išauginanti pačius didžiausius vaisius – tai nusako ir veislės pavadinimas. Užauga iki 30–40 cm aukščio. Ankštis – raudona, mėsinga, 25–30 cm ilgio, vidutinio aitrumo. Galima auginti ir šiltnamyje, ir lauke. Vartojama kaip ir kitos aitriosios paprikos.
‘Hungarian Yellow Wax Hot‘ – geltona, oranžinė, raudonu krašteliu, raudona, 50–60 g svorio, turi 5 000–10 000 vienetų, gana švelni, neaštri. Įpratusieji ragauti ir valgyti aitriąsias paprikas gali valgyti kaip obuolį. Pradedantiesiems būtina ragauti. Paprikų aitrumas priklauso ir nuo auginimo sąlygų. Vienu metu ant augalo būna įvairių spalvų vaisiai, atrodo dekoratyviai, gundančiai. Tinka salotoms, prieskoniams.
‘Draky‘ F1 – ankstyvas pusiau aitriųjų paprikų hibridas. Augalai ilgai ir gausiai dera. Užauga iki 50–70 cm aukščio. Ankštis raudona, kūgio formos, iki 15 cm ilgio, 4 mm storio sienelėmis, vienodi, vidutinio aštrumo. Vaisiai vartotini techninės (žali) ir biologinės (tamsiai raudoni) brandos. Tinka salotoms, marinuoti, džiovinti, prieskoniams.
‘Bhut Jolokia‘ – pati aštriausia Inos auginama aitrioji paprika, trečia nuo ‘Skorpiono‘, turi apie milijoną karščio vienetų (SHU). Tai vidutinio ankstyvumo veislė. Užauga iki 30–40 cm aukščio. Ankštis – raudona, mėsinga, 30–50 g svorio. Ina su kitomis aitriųjų paprikų kolekcininkėmis ragavo ir šios veislės ankšties, prieš tai išėmė sėkleles ir pašalino vidinę vaisiaus plėvelę. Tai daryti reikia labai atsargiai. Neįpratusiesiems jokiu būdu negalima ragauti, labai degina.
‘Fanar‘ – vėlyva veislė. Užauga iki 50–60 cm aukščio. Vaisiai varpelio formos, 15–20 g, raudoni, neaštrūs. Tinka salotoms, marinuoti, džiovinti. Augalai labai dekoratyvūs.
‘Čiornyj Žemčiug‘ – vidutinio ankstyvumo, labai derlinga veislė, atspari ligoms. Užauga iki 30–40 cm aukščio. Ankštis – violetinė, violetiniai juoda, vidutinio aštrumo, 10–15 g cm. Augalai labai dekoratyvūs. Vartojama kaip ir kitos aitriosios paprikos.
Aitriosios paprikos medeliai ‘Sprut Novogodnyj‘ užauga iki 300–500 cm aukščio. Tai derlinga veislė, atsparesnė ligoms nei kitos. Vaisiai varpelio formos, raudoni, 18–20 g, vidutinio aitrumo. Pirmaisiais metais dera negausiai. Kitą vasarą norėtų sulaukti gausaus derliaus, pagal veislės aprašymą ant vieno augalo turėtų išaugti apie 500 raudonų vaisiukų.
Lietuvoje aitriosios paprikos medeliams užaugti prireikia dvejų metų, o šiltesniuose kraštuose tokie augalai išauga per vienus metus. Geromis sąlygomis tokie medžiai gali išaugti iki 3 m aukščio. Ina tikisi sėkmingai išlaikyti per žiemą pirmamečius augalus, o kitais metais sulaukti aitriųjų paprikų medelių grožio.
Auginimas ir priežiūra
Aitrioji paprika, kaip ir saldžioji, – pomidorų giminaitė, todėl auginimo ypatybės panašios. Aitriosios paprikos bus dėkingos už drėgną, purų, derlingą gruntą, šviesą, šilumą. Tačiau auginant derėtų vengti per didelio karščio, žemos temperatūros, užsistovėjusio vandens. Šiltnamyje, kuriame palaikoma daugmaž vienoda oro temperatūra, drėgnumas bei yra apsauga nuo lietaus, aitriosios paprikos auga kur kas geriau nei atvirame grunte.
Aitriąsias paprikas galima auginti visus metus ant palangės, terasoje, balkone. Taigi nereikia net daržo, bet jei turime keletą daržo lysvių – jas auginkime ir lauke. Visada pravartu turėti bent porą vazonėlių namuose. Jos ne tik puikūs prieskoniai, bet ir labai gražios, dekoratyvios – tiesiog virtuvės puošmena. Tik verta atsiminti, kad šiltnamyje, pasodinus į gruntą, jos gali išstypti ir iki metro aukščio, o štai vazonėlyje jų augimas bus kiek apribotas, užtai be problemų augalą pernešime į namus prieš rudenines šalnas.
Sėja ir daigų auginimas
Sėti aitriųjų paprikų sėklas patariama dar vasario mėnesį šildomame šiltnamyje arba šviesioje patalpoje, pavyzdžiui, kambaryje ant palangės. Sėklytes prieš sėją 15–20 min. verta pamirkyti 0,05 proc. kalio permanganato tirpale, tai bus apsauga nuo ligų. Beje, pamirkytos sėklytės sudygs darniai, vienu metu. Paruoštos sėklos sėjamos į daigyklas, pribertas durpinio substrato, skirto paprikų sėjai. Į dėžutes paprikų nesėkime, nes jos nemėgsta persodinimo. Kur kas geriau – į daigyklas, nes paskui sparčiau susiformuoja augalų šaknynas. Sėklos daiginamos 25–26 oC temperatūroje. Kai daigeliai sudygsta, patartina dvi paras palaikyti žemesnėje, 13 oC temperatūroje, kad geriau pradėtų formuotis šaknelės. Paskui dieną palaikoma 20 oC temperatūra, o naktį – 15 oC, kad daigai neištįstų.
Vėliau paaugę daigeliai iš daigyklų persodinami į 9–10 cm skersmens plastikinius ar durpinius vazonėlius su durpiniu substratu daigams auginti. Prieš daigų sodinimą į kiekvieną vazonėlį pridedama ilgalaikių kompleksinių trąšų (kurių pakaks augalams 3 mėn., perskaityti trąšų naudojimo instrukciją). Paskui vešlesnių veislių augalus galima persodinti į didesnius vazonėlius. Kai reikia, augalai laistomi ir papildomai tręšiami kompleksinių trąšų tirpalu. Šiltnamyje vazonuose auginamos aitriosios paprikos laistomos kartą per dieną.
Užėjus karščiams, augalus vazonuose reikia laistyti ir ryte, ir vakare. Auginant šiltnamyje grunte ar lauke lysvėje laistoma pagal poreikį. Negalima paprikų perlaistyti, nes pradės pūti šaknynas ir augalas žus.
Krūminės aitriosios paprikos užauga 20–60 cm aukščio, žaliuoja visus metus, turi sumedėjusį stiebą. Žydi baltais žiedais. Po žydėjimo susiformuoja skirtingų dydžių, formų ir spalvų vaisiai.
Derliaus skynimas ir laikymas
Aitriųjų paprikų derlius nuimamas, kai vaisiai dar žali arba kai jie yra gerai sunokę ir išdžiūvę. Tinkamiausias laikas skinti derlių ateina tada, kai paprikų vaisiai būna visai sunokę ir skaisčiai raudonos spalvos. Paskui juos išdžiovina saulė ir jie susitraukia.
Aitriąsias paprikas galima laikyti šaldytuve, specialiai tam skirtose plastikinėse dėžutėse. Šviežios išlieka maždaug savaitę. Džiovintos paprikos turi būti laikomos kambario temperatūroje, tamsioje ir vėsioje vietoje. Sandarioje talpoje gali būti laikomos keletą mėnesių. Džiovintas paprikas galima sumalti specialiu prieskonių malūnėliu. Ina jas džiovina elektrinėje džiovyklėje.
Panaudojimas augalų apsaugai
Preparatais, pagamintais iš vienmečių aitriųjų paprikų, rekomenduojama naikinti amarus, blakutes, vikšrus, šliužus. Šis labai veiksmingas preparatas ruošiamas visam vasaros sezonui.
500 g sausų vaisių reikia valandą virti ant mažos ugnies, po to dvi paras palaikyti, kad pritrauktų. Tuomet aitriųjų paprikų ankštis sutrinti, o nuovirą perkošti. Tokį koncentruotą nuovirą galima laikyti tamsioje vietoje, stiklainiuose kelis mėnesius. 125 ml šio koncentrato skieskime 10 l vandens, įdėkime 40 g muilo ir purkškime. Šį nuovirą gaminant ir naudojant reikia imtis visų atsargumo priemonių, kad skysčio nepatektų ant odos ir į akis, nes labai degina. Patartina mūvėti gumines pirštines ir užsidėti apsauginius akinius.
P. S. Verta žinoti, kad efektas paragavus pačių aitriausių paprikų prasideda nedelsiant: jaučiamas skrandžio, burnos deginimas, o prakaitavimas gali trukti net kelias valandas. Žinovai pataria gerti gėrimų, kuriuose yra riebalų, pavyzdžiui, pieno, labai tinka valgyti ledus. O štai vanduo nėra efektyvi priemonė norint numalšinti deginimo jausmą.