Darbo kėdė, ko gero, vienintelis biuro baldas, per pusę amžiaus sulaukęs tokių reikšmingų ergonomikos, dizaino ir technologinių pokyčių. Iki pat XX amžiaus penktojo dešimtmečio, išskyrus pavienius atvejus, dizaineriai apskritai skirdavo labai mažai dėmesio biuro baldų, taip pat ir kėdžių, projektavimui. Ledus pralaužė amerikiečių dizaineris George‘as Nelsonas, tapęs biuro baldų kompanijos „Herman Miller“ naujai įsteigto dizaino skyriaus vadovu.
Kompanija vos per porą metų pradėjo diktuoti pasaulines biuro baldų dizaino madas, diegti naujausias technologijas, užsakinėti medicinius tyrimus ir gaminti ne tik stilingus, funkcionalius, bet ir ergonomiškus baldus. Geriausiai biuro baldų evoliuciją atspindi darbo kėdės. Nors kai kurios iš jų buvo sukurtos prieš kelis ar net daugiau dešimtmečių, pasižymi neįtikėtinu komfortu, ergonomiškumu ir sėkmingai iki šiol gaminamos. Šių kėdžių technologinė ir dizaino evoliucija tarsi provokuoja savęs paklausti, ar apskritai ką nors žinai apie darbo kėdes ir esi pasiruošęs investuoti ne tik į komfortišką, bet ir ergonomišką sėdėjimą... Tad kurios iš jų sukūrė tą legendą?
„Eames Aluminum Group“ (dizaineriai - Charles ir Ray Eamesai, 1958). „Aluminum“ iškart sulaukė milžiniško populiarumo. Šios kultinės kėdės istorija iš dalies atspindi šeštajame dešimtmetyje į biuro baldus vyravusį požiūrį. Architektai Eero Saarinenas ir Alexanderis Girardas projektavę namą JAV pramonininkui J. Irwin Milleriui pirmiausia paprašė dizainerių sukurti baldą... laukui.
Labai greitai šis elegantiškas plastiško silueto aliuminio rėmo krėslas užkariavo ne tik namus, bet ir biurus. Pradžioje kėdės atlošas buvo gaminamas iš tinklinės medžiagos, ir tik vėliau pakeistas kitomis, gerokai atsparesnėmis medžiagomis. Vėliau dizaineriai sukūrė bent kelias „Aluminum“ biuro kėdės modifikacijas. Prabangiausio „Aluminum“ krėslui versijos gamybai naudojama natūrali oda. Šiandien be „Aluminum“ krėslo sunku įsivaizduoti stilių ir modernų dizainą vertinančio biuro vadovo kabinetą.
“Equa” (Bill Stumpf, Don Chadwick, 1984). Kurdami šią biuro kėdę dizaineriai vieni pirmųjų atkreipė dėmesį, jog sėdėjimas darbo vietoje tampa vis labiau individualizuotas, o nuo sėdėjimo pozicijų ir jų įvairovės priklauso darbuotojo savijauta ir produktyvumas. D. Chadwickas sakė: „Manome, jog biuro kėdė turi leisti žmogui judėti, atlikti įvairias užduotis ir suteikti galimybę sėdint per dieną keisti kuo daugiau pozicijų“. „Equa“ pasižymėjo ir gana paprastu skirtingų funkcijų valdymu, nors dizaineriai siekė, kad kėdė kuo labiau pati reaguotų į žmogaus judesius be jokio papildomo mygtukų ar rankenėlių. Žurnalas „Time“ šiai kėdei yra skyręs „Design of the Decade“ apdovanojimą.
„Aeron“ (Bill Stumpf, Don Chadwick, 1994). Viena garsiausių XX amžiaus biuro kėdžių, įtraukta į Niujorko modernaus meno muziejaus (MoMa) nuolatinę dizaino ekspoziciją. Visiškai naujo tipo biuro kėdėje buvo siekta maksimaliai individualizuoti sėdėjimą, todėl panaudoti inovatyvūs technologiniai ir dizaino sprendimai.
„Aeron“ nustatė naujus ergonomiško sėdėjimo standartus akimirksniu užkariavo pasaulio biurus. Žurnalas „New York“ netgi praminė ją „the Dot-Com sostu“, kadangi „Aeron“ dėl ergonomikos ir išskirtinio dizaino ypač pamėgo dešimtajame dešimtmetyje klestėjusios JAV interneto startuolių kompanijos, įsikūrusios Silicio slėnyje. Net 94 procentai šios kėdės gamybai naudojamų medžiagų yra perdirbamos. Dešimtajam dešimtmečiui tai dar buvo naujiena.
„Sayl“ (dizainas – Yve‘as Behar, 2000). Naują tūkstantmetį „Herman Miller“ pasitiko su prancūzų dizainerio kūriniu, kurio nepastebėti biure tiesiog neįmanoma. Išskirtinio dėmesio „Sayl“ susilaukė dėl itin charakteringo dizaino ir ergonomiškos atlošo konstrukcijos, kurios gamybai naudojamos inovatyvios išmanios medžiagos. Kėdė turi specialų sėdimosios dalies horizontalaus reguliavimo mechanizmą, skirtingas atlošo fiksavimo ir reguliavimo funkcijas, reguliuojamo aukščio juosmens atramą.
“Mirra2” („Studio 7.5”, 2003). Galbūt šios kėdės išvaizda ir nėra tokia efektinga kaip „Aeron“ ar „Sayl“, tačiau „Mirra2”, kaip ir pirminė versija „Mirra“ atspindi vieną reikšmingiausių šiuolaikinio biuro tendencijų – darbas tampa ne tik vis labiau individualizuotas, bet ir mobilus bei dinamiškas. Darbuotojams reikalingi ne tik ergonomiški, bet ir išskirtiniu mobilumu pasižyminčios darbo kėdės. Per dešimt metų nuo premjeros jau parduota daugiau kaip 1,5 milijono „Mirra“ vienetų.
„Embody” (Bill Stumpf, Jeff Weber, 2008). Šios kėdės dizainą ilgamečiam „Herman Miller“ dizaineriui Billui Stumpfui pradėjo kurti J. Webberis. Statiško sėdėjimo problema tapo ypač opi išmaniųjų technologijų amžiuje, kai iš visų kūno dalių darbo vietoje daugiausia juda... žmogaus pirštai. Ergonomišką sėdėjimą lemia ne konkreti statiška kūno pozicija, bet galimybė sėdint kuo dažniau jas keisti.
Ar šiuolaikinė kėdė gali maksimaliai sumažinti neigiamą pasyvaus sėdėjimo poveikį? Atsakymą turi „Embody“. Ši kėdė su specialia sėdynės ir atlošo konstrukcija akimirksniu reaguoja net į mažiausius kūno virpesius, paskirsto kūno svorį tolygiai, kad nebūtų apkrauta tik viena konkreti kūno dalis.