Sodiname ar paspartintai auginame?
Tiems, kas niekada nieko neaugino, reikia atskleisti paslaptį, kad prieskoniniai augalai būna vienmečiai, dvimečiai ir daugiamečiai. Šis teorinis žinojimas padeda suprasti, ką ir kaip auginti ir ar reikės pasirūpinti savo augalų žiemojimu.
Vienmečių prieskoninių augalų pasirinkimas ganėtinai gausus – tai anyžiai, bazilikai, mairūnai, kalendra, agurklė, daržinis builis, krapai ir kt. Juos auginti reikėtų pasėjus sėklas į žemę. Dauginti ūgliais tokių augalų neįmanoma, o persodinti į vazonėlį iš lysvės nėra prasmės – kol jis prigis, vegetacijos laikas jau bus prie pabaigos.
Dvimečiai augalai – petražolės, pastarnokai, salierai, kmynai. Šių augalų, atvirkščiai, sėti neapsimoka, nes jie dygsta labai ilgai (iki 30 dienų) ir auga labai lėtai. Sulaukti jų derliaus yra tikra kančia. Auginimui ant palangės geriausia naudoti jau ūgtelėjusias šaknis.
Tarkime, jei nusipirkote turguje ryšulėlį petražolių su šaknimis, žaliąją dalį nurėžkite, o pačias trumpiausias ir storiausias šaknis sukiškite į žemę. Po kelių dienų pasirodys ir aktyviai pradės augti nauji lapeliai. Šis metodas vadinamas paspartintu auginimu.
Galiausiai – daugiamečiai augalai. Tai įvairios raudonėlio rūšys, rozmarinai, levandos, melisos, mėtos, čiobreliai, šalavijai, daugiamečiai svogūnai. Geriausia naudoti jau gatavus daigus, nes šių augalų išauginimas iš sėklų užims pernelyg daug laiko ir pareikalaus specialių žinių.
Prieskoninių augalų daigų, kaip ir daugiamečių svogūnų svogūnėlius, galima rasti sodininkystės centruose. Dar vienas būdas – išsikasti iš sodo pas pažįstamus ar nusiskinti šakelę – visi daugiamečiai augalai dauginasi auginiais ir atlankomis.
Žemė, saulė ir vanduo
Žemė, reikalinga vazoniniams prieskoniniams augalams, taip pat priklauso nuo to, kokia grupei jie priskiriami. Vienmečiai augalai per trumpą laiką užaugina daug žalios masės, todėl jiems reikia ganėtinai derlingos žemės (galima nusipirkti jau gatavo mišinio su biohumusu) ir reguliaraus laistymo. Tačiau piktnaudžiauti trąšomis neverta. Žinoma, jos padėtų sulaukti gausesnio derliaus, bet ar jums būtina permaitinta žemė su nitratais?
Daugiamečiai augalai daugiausia kilę iš Viduržemio jūros regiono. Jie nereiklūs ir gerai ištveria sausrą. Tai galima suprasti iš jų išorinės išvaizdos: daugelis jų turi sumedėjusius stiebelius ir smulkius lapelius, padengtus gaureliais – taip jie saugosi nuo saulės kaitros ir išsaugo drėgmę.
Beje, augdami skurdžioje žemėje (akmeningame grunte ar smėlyje), šie augalai skleidžia stipresnį aromatą. Tačiau jiems reikia gauti daug šviesos, todėl vasarą juos geriau išnešti į balkoną. Išimtimi gali būti tik mėta ir melisa, kurios gerai auga ir šešėlyje.
Pakalbėkime apie grožį
Žinoma, švieži žalumynai jau savaime yra gerai, tačiau galima pasirinkti ir ypatingai gražias jų rūšis. Pavyzdžiui, pasisodinti garbanotosios petražolės šaknelių ir ažūrinį daržinio builio krūmelį. Labai gražiai atrodo daržinės rugiagėlės, pasidabinusios šviesiai violetiniais žiedeliais.
Efektingai atrodo ir tamsiai violetiniai bazilikai bei kai kurios originalios raudonėlio rūšys (margalapis „Variegata“, auksaspalvis „Aureum“ arba „Compactum“, subrandinantis „pagalvėles“ 15 – 20 cm aukštyje). Įdomios būna visos mėtų rūšys ir margalapis šalavijas, o štai rozmariną galima ne tik auginti, bet ir formuoti kaip bonzą.
Jeigu turite pakankamai vietos, neapsiribokite vien prieskoniais. Auginkite žemaūgius pomidorus, paprikas ir baklažanus. Šie dekoratyviniai augalai papuoš ir pagyvins jūsų naminį darželį.
Pagalvokite ir apie vazonus. Prieskoniniams augalams labiausiai tinka moliniai vazonai – jie „kvėpuoja“ ir gerai išlaiko temperatūrą. Tačiau galima naudoti ir plastikinius, medinius ar metalinius indus. Svarbiausia, kad vazonai ar loveliai būtų pakankamai erdvūs ir turėtų drenažą bei padėklą.
Pabaigai – maža paslaptis. Kažkodėl gražiausiai atrodo kompozicijos, sudarytos iš nelyginio augalų skaičiaus – trijų arba penkių, o ne keturių ar šešių.