Kiekvienais metais maždaug rugsėjo–lapkričio mėnesiais kone kiekvienas sodininkas sprendžia klausimą, kuo apdengti šilumą mėgstančius krūmus. Kuriuos iš jų būtina dengti? Kaip kuo efektyviau tai padaryti? Ir taip toliau. Laimei, į visus tokio tipo klausimus pavyksta gauti gana lengvus atsakymus. Šįkart – keletas patarimų iš portalo supersadovnik.ru.
Kokias kultūras būtina apdengti?
Matyt, nudžiugsite išgirdę, kad augalų, kuriems žiemą būtina priedanga, ne tiek ir daug: didžioji dalis tradiciškai auginamų kultūrų paprastai žiemą perkenčia ir neapdengti.
Žiemai apdengiami dekoratyviniai augalai:
• rožės (šiuolaikinių ir ypač senų veislių, taip pat erškėtrožių dengti nereikia),
• didžialapės hortenzijos (šluotelinių ir šviesiųjų dengti nereikia – tik apipjaustyti),
• rododendrai,
• budlėjos,
• veigelės,
• fortūno ožekšniai,
• viržiai (tik dekoratyvinės veislės).
Žiemai apdengiami vaisius vedantys augalai:
• vynuogės.
Galbūt užtenka sniego?
Sniegas, žinia, – neprasta priedanga visiems augalams, tik iš pietų kilusioms kultūroms, auginamoms mūsų platumose, jo, deja, nepakanka. Svarbu ir tai, kad, kaip rodo patirtis, jo gali iškristi ne ypač daug.
Aišku, jeigu žiema snieginga, sniegu ne tiktai galima, bet netgi reikia pasinaudoti: užžerti juo lysves ir gėlynus. Šį darbą reikia atlikti, kai tik pasninga, kol sniegas dar nespėjęs susigulėti.
Senieji, laiko patikrinti šalčiui jautrių augalų apdengimo metodai
Lapai
Augalų priedangai tinkamiausiais laikomi ąžuolo lapai, todėl jei šalimais neauga ąžuolas, kurio nukritusių lapų galima prisigrėbti, šiuo metodu geriau nesikliauti. Sode augančių vaismedžių lapų naudoti nerekomenduojama.
Eglišakės
Dengti augalus eglišakėmis – senas ir laiko patikrintas būdas, tik, kaip ir lapų atveju, jei netoliese nėra miškelio su neaukštomis (!) eglaitėmis, šis būdas – ne pats tinkamiausias. Augalus dengti reikėtų jaunomis šakomis, neapkerpėjusiomis ir nepažeistomis ligų.
Užbėrimas žemėmis
Užberti žemėmis augalą galima, tik ne tomis, kurios yra šalia, nes jeigu jas nugrėbsite, sumenkinsite augalo šaknų apsaugą. Taigi, žemėmis reikėtų pasirūpinti atskirai – atsigabenti jų iš tolesnės vietos. Labiausiai tinka lengvas gruntas – durpės arba puvenos. Užbėrinėti žemėmis rekomenduojama kiek aukščiau augančius augalus, kad kuo greičiau nutekėtų tirpstant sniegui susidarantis vanduo.
Pjuvenos
Mulčiuojant pjuvenomis taip pat būtina atsižvelgti į tam tikrus niuansus. Atminkite, kad pjuvenos turi būti sausos, švarios ir ganėtinai stambios.
Smulkios pjuvenos greitai susiguli ir jei ruduo pasitaikys lietingas, su naktį užeinančiomis šalnomis, aplinkui augalą tuoj pat susiformuos ledinė „apykaklė“, kurią pašalinti taip greitai nepavyks, mat jos atitirpimas ganėtinai užsitęsia ir per tą laiką augalo dalis prie šaknų gali sušalti, o jeigu taip nutiks, augalas gali žūti.
Šiuolaikiniai augalų apdengimo metodai
Neaustinės medžiagos augalams dengti
Tradiciškai šiuo tikslu naudojama baltos spalvos agroplėvelė. Ji ganėtinai pigi ir daugkartinė. Agroplėvelę paprasta naudoti, be to, galima rinktis konkretaus tankio medžiagą (nuo 40 iki 60 g/m2) ir taip kontroliuoti apšiltinimo lygmenį.
Pagrindinis reikalavimas – agroplėvelė turi būti sausa ir pralaidi orui. Ką tai reiškia?
Viskas labai paprasta: po dangalu turi susidaryti oro sluoksnis. Kaip jį sukurti? Ogi prieš klojant agroplėvelę, virš augalų reikia sumontuoti savotišką karkasą. Jį galima pagaminti iš senų lentų, medžių šakų arba pasinaudoti metalinėmis atramomis. Tam puikiai tinka gatavos konstrukcijos, skirtos krūmų šakoms palaikyti, kuo paprastai tenka pasirūpinti pavasarį.
Darbo eiga
1. Šakų nupjovimas. Šią procedūrą reikia atlikti su visais šalčiui jautrius augalais.
- Rožės. Apipjaustyti reikia visas šiuolaikines rožių veisles, išskyrus vijoklines.
- Raganės. Raganės apipjaustymo specifiką lemia grupė, kuriai augalas priklauso. (Tuo būtina pasidomėti atskirai.)
- Hortenzijos. Didžialapių hortenzijų šakos prieš apdengiant nupjaunamos per 2–3 pumpurus.
- Budlėjos. Dažniausiai nupjaunamos iki tokio pat lygio kaip ir rožės.
2. Lapų, likusių po apipjaustymo, pašalinimas.
Lapų neturi likti todėl, kad jie – potencialus užkrato šaltinis, be to, taip pavyks užkirsti kelią po dangalu galinčiam prasidėti puvimo procesui, kuris tikėtinas, jei žiemą vyraus ganėtinai šilti, drėgni orai.
3. Augalų apdorojimas.
Ypač svarbu tinkamai apdoroti vynuoges. Nukritus lapams, jos paprastai apipurškiamos 3–5 proc. stiprumo geležies sulfato tirpalu, pagaminamu iš 300–500 g preparato ir 10 l vandens. Šio darbo tikslas – apsaugoti augalą nuo pelijimo ir sunaikinti ligų sukėlėjus.
4. Augalo pakėlimas nuo žemės.
Šį veiksmą būtina atlikti prieš apdengiant vijoklinius augalus, nes, kai nebelieka atramų, vynuogės, raganės ir vijoklinės rožės tiesiog nukrenta ant žemės. Vis dėlto taip žiemoti – ne idealiausias variantas, todėl po vijokliniais augalais reikia įrengti kokią nors pakylą: tai gali būti kad ir eglių šakos.
5. Karkasų įrengimas.
Karkasus pavyks pagaminti iš labai įvairių medžiagų, kurių tikrai rasite nuosavoje sodyboje.
6. Karkasų užklojimas agroplėvele.
Užėjus pirmiesiems stabiliems šalčiams, paruoštą karkasą reikia apkloti agroplėvele. Paprastai naudojamas vienas 60 g/m2 tankio medžiagos sluoksnis, bet kartais ypač vertingi augalai apdengiami dviem 40 g/m2 tankio agroplėvelės sluoksniais. Sluoksnius šalinant arba pildant patogu kontroliuoti augalo apdengimo lygį.
Dar kelios pastabos
Prieš galutinai uždengiant augalus agroplėvele, reikėtų pasirūpinti jų apsauga nuo graužikų, todėl šalia galima patiesti kokį nors nemalonaus kvapo skudurą, pavyzdžiui, išmirkytą kreolino tirpale. Dar pelės nemėgsta amoniako ir žibalo kvapų. Nors paprastai pelės krūmų neliečia, o kiškiams pro apklotą iki jų ypač sunku prasibrauti, užėjus badmečiui, graužikai gali pamėginti nusigauti iki jaunos krūmų žievės.
Jei augalas šakojasi nuo kamieno, kamieną prieš žiemą būtina aprišti.
Apdengti reikia ne tik šilumą mėgstančius augalus, tokius kaip rožės ir hortenzijos, bet ir vėlai pasodintas svogūnines kultūras. Joms puikiai tiks pirmiau minėti ąžuolų lapai, eglišakės arba agroplėvelė.