Žaliasis Žemės rūbas – medžiai, krūmai, žolė, gėlės ir visa kita augalija – labai svarbūs žmonijai. Fotosintezės metu augalai, naudodami saulės energiją, sugeria anglies dioksidą ir išskiria deguonį.
Tačiau žiemą, medžiams ir kitiems augalams numetus lapus, jie išskiria anglies dioksidą į atmosferą. O kas vyksta žiemą patalpose, kuriose gyvename, mokomės ir dirbame? Apie tai kalbamės su T. Jokšiene.
Juolab kad yra proga. Savo fakultete prieš daugelį metų ji įkūrė oranžeriją, skirtą studentų mokymui ir edukacinei veiklai. Dabar oranžerijoje auga apie 800 pavadinimų augalų iš visų žemynų. O štai neseniai pradėtas dar vienas smagus eksperimentas. Auditorijose ant studentų stalų atsirado po vazonėlį su augalu.
- Kaip kilo mintis atlikti eksperimentą – pasiūlyti studentams po vazonėlį su augalu ant kiekvieno stalo auditorijoje?
Žinome, kad augalai auga ir jų nesudėtinga pasidauginti. Atėjo laikas, kai oranžerijoje neliko laisvos vietos. O taip norisi įsigyti naujų, nematytų augalų. Ieškodami naujų erdvių, kur galėtume juos įkurdinti, universiteto auditorijose pamatėme plačias palanges, ypač patogias mažiems augalams. Mūsų universitetas yra žaliasis. Visi pratinamės būti draugiški gamtai – mokomės taupiai naudoti įvairius produktus, rūšiuoti buitines atliekas. Ir, žinoma, gyventi kuo natūralesnėje aplinkoje. Todėl augalus įkurdiname ir auditorijose, ir koridoriuose. Bet prie sienų sustatytų augalų kartais ir nepastebime, o jeigu turime galimybę atsinešti ir pasistatyti šalia savęs ant darbo stalo, tuomet galime mėgautis jų grožiu.
Šio projekto tikslas – ugdyti gamtamokslinį mąstymą, pagarbą gyvybei, žmogaus gebėjimą suprasti gamtos grožį, kurti jį gyvenamojoje aplinkoje, saugoti ir puoselėti.
- Priminkime visiems, kuo svarbūs augalai mūsų Žemei. Kokios jų funkcijos?
- Augalai prieš daug milijonų metų išvalė mūsų planetos orą nuo teršalų ir sudarė sąlygas atsirasti įvairioms organizmų rūšims, tarp jų ir žmonėms. Dabar mes, intensyviai eksploatuodami gamtą, gamindami savo reikmėms tenkinti įvairius mechanizmus ir medžiagas, vėl užteršėme orą. Ypač uždarų patalpų. Taupydami išlaidas šildymui, jas taip užsandariname, kad susikaupia labai daug lakiųjų organinių junginių – formaldehido, benzeno, acetono ir kitų, išsiskiriančių iš namų statybai ir apdailai panaudotų medžiagų. Būtent šie cheminiai junginiai neigiamai veikia mūsų sveikatą.
Mokslininkai įrodė, kad kambariniai augalai pašalina šias nuodingas medžiagas iš aplinkos. Taip pat jie drėkina orą, naikina patogeninius mikroorganizmus, išskiria deguonį, fitoorganines medžiagas. Trumpai tariant, sukuria sveiką aplinką. Kaip tik to mums ir reikia.
- Augalas kvėpuoja, vykdo fotosintezę. O kokia nauda aplinkiniams?
- Taip, augalas, kaip ir žmogus, kvėpuoja visą laiką. Bet dieną jie vykdo fotosintezę, kurios metu sunaudoja mūsų iškvėptą anglies dvideginį ir išskiria deguonį. Taigi pasistatę šalia savęs augalą, pasistatome deguonies fabriką. O ir oro teršalų šalia augalo yra kur kas mažiau. Taip susikuriame individualią sveikesnę kvėpavimo erdvę. Kvėpuodami tokiu oru, lengviau susikaupiame, greičiau atliekame užduotis.
- Ar augalai padeda pailsėti akims, nukreipus žvilgsnį nuo kompiuterio monitoriaus?
- Dauguma augalų yra žali. Ši spalva išskirtinė, mat suskaičiuojama apie 900 atspalvių, kurie nevargina akių. Todėl žiūrėdami į augalus pailsime, bet jie neerzina. Tai tikra atgaiva pavargusioms akims.
- Išsamiau papasakokite apie savo eksperimentą su augalais ant studentų suolų.
Viskas labai paprasta. Žaliosiose auditorijose kiekvienas atėjęs studentas nuo palangės pasiima augalą. Jų ten yra įvairiausių formų ir spalvų. Bet pasiima tą, kuris labiausiai patinka, kuris atitinka jo emocinę būseną. Vieni mėgsta kaktusus, kiti fikusus, treti margalapes pilėjas. Pomėgiai laikui bėgant keičiasi. Ant darbo stalo įkurdintas augalas ne tik sukuria sveiką aplinką. Su juo galima aktyviai bendrauti – paliesti, palaistyti, nuvalyti dulkes nuo lapų. Taip užsimezga gražus ryšys ir net tarsi atsakomybė. Augalai ne tik sveikatina aplinkos orą.
Jie teigiamai veikia žmonių psichoemocinę būseną. Šalia jų pailsime tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Be to, jie gerina aplinkos kokybę, todėl patiriamas didesnis emocinis malonumas, didėja pasitikėjimas savo jėgomis. Tarp žmonių ir augalų užsimezgęs ryšys yra labai kūrybingas. Rūpindamiesi augalais, tobulėjame mes patys, perimame jų per ilgus amžius sukauptą patirtį. Todėl nieko nuostabaus, kad šalia augalų pailsime, atgauname jėgas, pasisemiame idėjų. Tad puoselėkime juos – gyvensime sveikoje aplinkoje, būsime energingi ir kūrybingi.