Geriausia būtų laistyti giliai prieš atkeliaujant aukštai temperatūrai.
Daugumą augalų geriausia laistyti ryte arba vakare.
Patekęs vanduo ant lapų nenudegins. Tai gali paskatinti kai kurių augalų (rožių, moliūgų) grybelines ligas, todėl daugumą augalų geriausia laistyti ryte.
Dirvos paviršių padengus mulčio sluoksniu, drėgmę dirvožemyje padeda palaikyti drėgmė.
Gali padėti kai kurių augalų perkėlimas į pavėsingas vietas arba pavėsio audeklo pastatymas karščio bangos metu.
Nauji sodinukai
Naujai pasodinti augalai yra vienas svarbiausių prioritetų laistant per karščio bangą.
Šie augalai dar nėra visiškai įleidę šaknų į žemę, todėl jiems kyla didesnė rizika išdžiūti per karščius.
Naujus sodinukus laistykite gausiai, naudodami drėkinamąsias žarnas, lašelines arba purkštuvus.
Gilus laistymas reiškia, kad laistoma lėtai ir pakankamai ilgai, kad vanduo įsigertų giliai į dirvą, kur yra augalų šaknys.
Dažnai tai reiškia, kad laistoma po 30–60 minučių 2–3 kartus per savaitę, kol augalai įsitvirtina.
Kai temperatūra normalizuosis, toliau laistykite giliai, bet mažiau – 1–2 kartus per savaitę.
Vieni augalai mėgaujasi, o kiti – vysta
Aukšta oro temperatūra, kaitri saulė – nemažas išmėginimas ne tik žmonėms, bet ir žaliajam pasauliui.
Karščiui peržengus 30 laipsnių vieni augalai mėgaujasi, o kiti – vysta.
Šiltnamyje kaitra dar didesnė, todėl daugelis skundžiasi besisukančiais pomidorų lapais ir krentančiais žiedais.
Užsitęsus karščio bangai, augalams reikalingą drėgmės normą tenka išlieti per kelis kartus.
Liejant dažnai ir po nedaug, vanduo nespėja įsigerti į reikiamą gylį, daug jo išgaruoja nuo dirvos ir augalų paviršiaus.
Be to, laistant per dažnai, skatinamas piktžolių dygimas, suardoma dirvos struktūra.
Žolės veją paprastai laistome iš viršaus, bet yra nemažai augalų, kuriems laistymas per lapus gali nepatikti.
Daržoves reikia laistyti kuo arčiau žemės.
Praverčia ir kapiliarinės laistymo sistemos, kadangi jos nukreipiamos tiesiai į augalo šaknis, drėkinamas aplink jas esamas dirvožemis.
Per karštį laistoma anksti rytą, kai augalai ir dirva vėsiausi.
Vakare palaistyti augalai ilgai būna šlapi, gali įsimesti grybinių ligų.
Kad nesutriktų augalų vystymasis, vanduo turi būti ne daugiau kaip 5 laipsniais vėsesnis už dirvą.
Kad veja nenugelstų, nenuruduotų, kaip ir kitus augalus, žolę geriausia drėkinti anksti iš ryto (4–8 val.). Dirva turi sudrėkti 3–4 cm gyliu.
Geriausia laistyti tinkamu metu ir geriau gausiai ir rečiau, nei dažnai ir po truputį, nes pastaruoju atveju skatiname augalų šaknis formuotis paviršiuje.
Dirvos drėgnumą geriausia nustatyti taip. Jeigu iš 10 cm gylio paimtas dirvožemio gabaliukas saujoje nesusispaudžia į rutuliuką, netepa pirštų, jau reikia lieti.
Žarną padėjus prie pat augalų, vandeniui leidžiama laisvai tekėti, kol dirva sudrėksta pakankamu gyliu.
Reguliariai purenant lysvę, vanduo geriau įsigeria.
Pernelyg gausiai priliejus, gali atsirasti samanų.
Veją geriausia pjauti vakare. Tuomet žolė geriau pasiskleidžia, neleidžia išdžiūti pievutei.
Pageltusi veja palaisčius atsigauna.
Tačiau parudavusius plotelius teks papurenti, atsėti.
Sėti geriausia, kai neplieskia saulė, o oro temperatūra neviršija 25 laipsnių.
Naujai užsėtuose ploteliuose reikia visą laiką palaikyti drėgmę.
Per kaitrą veją patręšus skystosiomis trąšomis, žolė gali nudegti. Verčiau palaukti drėgnesnių, debesuotų dienų.
Mulčiavimas
Mulčiavimas taip pat geras pasirinkimas, kadangi padeda išlaikyti drėgmę ilgesnį laiką.
Po lietaus viršutinė dirvožemio dalis sudžiūva ir susidaro plutelė, dėl to šaknys gauna mažiau oro.
Dėl šios priežasties patariama dirvožemį purenti, tačiau tai pasitarnauja ir piktžolėms, kurios sparčiau sudygsta.
Mulčiavimas išsprendžia visas šias problemas
Jeigu matote, kad jūsų augalai vysta, mulčiuoti galite bet kada.