Procedūra, su kuria šįkart siūlome susipažinti, naudinga ir efektyvi. Ji stimuliuoja augalų augimą, padeda išsivaduoti nuo kenkėjų ir netgi gelbsti ypač skurstančias gėles.
Būtinoji augalų maudynių sąlyga – tinkamas procedūros atlikimas, jokiu būdu nepraleidžiant konkrečių žingsnių.
Du dalykai, kuriuos padaryti tiesiog privaloma:
• Prieš maudynes būtinai palaistykite gruntą laistyti skirtu vandeniu. Tai padaryti reikia likus maždaug pusvalandžiui iki „pirties“. Per šitiek laiko šaknys suspės prisigerti vandens, todėl vėliau nesušus.
• Po maudynių palikite augalus vonioje, kol jie visiškai nudžius. Kad nekiltų jokių nepatogumų, dušo procedūrą atlikite vakare – tada augalai iki pat ryto galės stovėti vonioje ničniekam netrukdydami: jie spės nudžiūti ir nepatirs nepageidaujamo temperatūrų šuolių sukeliamo efekto.
Augalų maudymas nukreipus karšto vandens srovę – puiki žvalinamoji procedūra, gerinanti augalų būklę ir išvaizdą, padedanti jiems atsigauti, sutvirtėti, veikianti tonizuojančiai, o kartais netgi gydanti. Net ir po vieno karšto dušo bus efektas – jis išryškės praėjus keletui dienų. Galima paminėti dar ir tai, kad paveikti karštu vandeniu augalai greičiau nubus iš žiemos miego, o tai ganėtinai svarbu, ypač turint omenyje, kad gyvename ne atogrąžose.
Karšto dušo nauda:
• Spartesnis atsigavimas po patirto streso
• Intensyvesnis naujų lapelių ir pumpurų formavimasis
• Pirmalaikio vytimo, geltimo ir lapų metimo sustabdymas
• Augimo skatinimas
• Išvaizdos gerinimas ir lapų turgoro stiprinimas
• Šaknų sistemos stiprinimas ir jų augimo suaktyvinimas
• Dulkių ir nešvarumų pašalinimas
• Druskų ir perteklinių organinių medžiagų nuplovimas
• Lapų džiūvimo prevencija
• Išvadavimas nuo parazitų
Procedūros eiga
Visų pirma, augalus būtina dosniai palieti, kad jų šaknys prisigertų vandens: taip pavyks apsidrausti nuo šaknų nuplikymo. Laistyti reikia likus pusvalandžiui iki karšto dušo procedūros. Vonios kambarį, kuriame teks darbuotis, patartina trumpam paversti garine pirtimi – iš anksto pasirūpinti, kad nuo garų patalpoje būtų pakankamai šilta ir drėgna.
Žemę, kurioje augalas auga, rekomenduojama apsaugoti uždengiant polietilenu, ypač jeigu maudynes rengiate kas dvi savaites. Jei žemės neuždengsite, iš jos efektyviai pasišalins nereikalingos druskų nuosėdos, tačiau taip pat, deja, ir organinės medžiagos, o tai nebūtinai pageidautina. Jei dušo procedūrą atliekate kartą per mėnesį, jokio pavojaus nesukelsite, bet jei dažniau – būtinai uždenkite žemę plėvele arba celofaniniu maišeliu, kitaip joje gerokai sumažės naudingų medžiagų.
Vanduo turėtų būti 38–50 laipsnių temperatūros. Jei augalas maudomas pirmą kartą, vandens temperatūrą sumažinkite iki 37–38 laipsnių: vėliau jam jau nebus baisus šiltesnis dušas. Vandens temperatūrą galima nustatyti iš akies, t. y. pakišant po vandens srove ranką: vanduo turi būti karštas, tačiau ne tiek, kad būtų sunku tverti – šiluma turi būti gana komfortiška. Vanduo neturi tekėti stipriai: intensyvi srovė gali pažeisti liaunus ūglius.
Maudant augalą srovės kryptį reikia kaitalioti palengva kraipant vazonėlį. Turėtumėte pasistengti nulieti vandeniu ir sunkiai prieinamas vietas. Srovė turi kristi ne statmenai: vanduo turi tekėti nuo lapų. Dušo galvutę nuolatos judinkite pirmyn atgal. Procedūros trukmę iš esmės lemia augalo dydis. Jei augalas nedidelis, pakaks 10–15 sekundžių, o jei didokas – 30–60 sekundžių.
Po dušo ne trumpiau kaip trims valandoms palikite augalą toje pačioje patalpoje (veikiausiai vonios kambaryje). Jei procedūra vyko vakare, leiskite pastovėti iki ryto. Siekiant išvengti staigaus oro temperatūros pokyčio, patalpos durų geriau be reikalo nedarinėti. Tuoj pat po procedūros į vėsią patalpą nešti gėlių šiukštu negalima.
Laistyti augalą, kuriam buvo suorganizuotas dušas, galima tiktai tada, kai žemė visiškai išdžiūva, ypač jei ji nebuvo uždengta. Patartina orientuotis į būtinąjį laistymo režimą (pačiu bendriausiu atveju pauzė tarp laistymų gali užsitęsti nuo vienos iki dviejų savaičių).
Augalai, kuriems karštas dušas ypač naudingas
Tam tikri augalai – ir jų nėra mažai – be galo mėgsta maudynes po karštu dušu. Tai vėzdūnės, nėrūnės, chlorofitai, žingenės, gardenijos, marantos, kalatėjos, singoniai, guzmanijos, fitonijos.
Maudynės po karštu dušu neprošal ir įvairių rūšių dracenoms, papartūnams, kai kurių rūšių sukulentams, nolinoms, orchidėjoms, citrusams, fikusams, kinrožėms ir daugeliui kitų.
Praėjus keletui dienų po karšto dušo, augalai ima skleisti jaunus lapelius ir leisti ūglius, be to, aktyviai stiebiasi į viršų. Net storlapiai pralinksmėja ir ima drąsiai demonstruoti intensyvios spalvos blizgaus paviršiaus lapelius, ant kurių nelieka nė dulkelės. Kalatėjų, paprastai gerokai kenčiančių nuo miestų butuose tvyrančio sauso oro, po pirties beveik nebereikia apipurškinėti, o šių augalų lapai daug labiau keliasi į viršų.
Su augalų specifika susijusios kontraindikacijos
Visų pirma, jokiu būdu neeksperimentuokite su augalais, kurių lapai padengti švelniais pūkeliais, pavyzdžiui, sanpaulijomis, gloksinijomis, kai kurių rūšių begonijomis, pelargonijomis.
Pastaba! Pelargonijų atveju karštas dušas gali ir pasiteisinti: kaip rodo praktika, nulietas vandeniu augalas ima sparčiau augti, o jo išvaizda nė kiek nesuprastėja.
Antra, karšto vandens procedūra ypač ne į sveikatą žydintiems augalams: po šitokių maudynių žiedai gali paprasčiausiai nubyrėti.
Trečia, karšto vandens procedūrų negalima atlikinėti su neseniai persodintais augalais – privaloma sulaukti, kol jie patikimai prigis ir įsišaknys. Iki to meto rekomenduojami tiktai apipurškimai iš purkštuvo.
Taip pat atminkite, kad čia aptarinėjama šoko terapija kai kuriais atvejais gali ne tik neduoti naudos, bet ir pakenkti. Juk egzistuoja begalė ypač lepių augalų. Net ištvermingos veislės gali turėti kaprizingumu išsiskiriančių rūšių. Todėl reikia stebėti ir įsidėmėti augalų reakcijas. Tik jas analizuodami ilgainiui imsite suprasti, ką mėgsta ir ko nemėgsta konkrečių rūšių augalai.
Nustebinkite augalus – nesigailėsite!
Pakišti augalus po karštu dušu (žinoma, tuos, kurie tokias maudynes mėgsta) galima kartą per mėnesį ir persistengti tikrai nereikia.