Daugiamečiai augalai ne tik taupo mūsų laiką, bet ir geriau isilieja į esančią ekosistemą, geriau atspindi ramybę ir rimtį, negu nuolat keičiamos vienmetės ryškiais žiedais. Ingė Auželienė rekomenduoja kelis patikrintus gerai atrodančius kiliminius augalus.
Šliaužiantys kadagiai – klasikinis augalas kapinėse. Pasirinkite tokias veisles, kurie teužauga 10 cm aukščio. Kadagiai tinka, jei kapavietės neužstoja dideli medžiai, vieta saulėta. Užaugęs kadagys gali driektis iki 1,5m pločio, todėl nesodinkite pačiame kampe, iškart skirkite jam daugiau vietos. Kol užaugs iki reikiamo dydžio, paskirtą jam plotą mulčiuokite arba apsodinkite nekrentančiais į akis žemais augalais.
Kadagiai ir kiti spygliuočiai gerai atrodo ištisus metus, jie duoda bendram vaizdui stabilumo, rimties. Norėdami įnešti daugiau plastikos, šalia pasodinkime šiūruojančių vėjyje dekoratyvinių žolių arba subtiliai žydinčių daugiamečių gėlių.
Nereikli, pakenčia ir pavėsį, ir saulėtas vietas - kapams apželdinti žiemė puikiai tinka. Ji išgyvena po brandžiais medžiais, po didesnių paminklų šešėliu. Šliaužiantys ūgliai su nedideliais tamsiai žaliais lapeliais plečiasi ir suauga į gražų kilimą. Yra veislių, kurių lapeliai pamarginti baltais ar geltonais taškais, tokius rekomenduojama auginti labiau saulės apšviestoje vietoje, kad išlaikytų lapų margumą.
Žiemė ne tik žaliuoja ištisus metus, bet ir žydi gegužės-birželio mėnesiais. Įprastai iškylantys žiedeliai melsvi, tačiau yra veislių vyšniniais, violetiniais, baltais žiedais.
Nederlingoje laidžioje dirvoje nepakeičiamas čiobrelis. Naujose kapinėse dažnai dar nėra užaugusių medžių, todėl augalus reikia parinkti tokius, kurie būtų atsparūs saulės kaitrai. Čiobrelis – puikus patikrintas variantas. Jam nereikalinga trąši žemė, tinka ir priesmėlis, akmeningas gruntas.
Čiobrelis suauga į gražų žalią kvepiantį kilimą. Žydi nuo birželio mėnesio, tuo metu visas kilimas nusidažo rausva ar melsva spalva, priklausomai nuo veislės. Lapeliai gali būti žali, pilkšvi arba su gelsvu atspalviu.
Šilokai – nereiklios daugiametės gėlės. Visus metus auga ir po truputį plečiasi, o rudenį pražysta plačiais žiedais. Jos gali būti geras akcentas net ir Vėlinių laikotarpiu, jau praūžus pirmosioms šalnoms.
Šilokai nebarsto lapų ar žiedų, todėl tvarkingai atrodo ir nereikalauja papildomos priežiūros vėlyvą rudenį. Didesnius šilokus galite palikti žiemai, kad išlaikytų karkasą, o nuimti galite artėjant pavasariui.
Geriausia auga saulėje, pavėsingoje vietoje augimas ir žydėjimas šiek tiek vėlesnis, tačiau tokiose vietose šilokai taip pat pasiteisina. Pakenčia sausringus laikotarpius, todėl kapinėse, kur negalime dažnai laistyti, puikiai išsilaiko. Svarbiausia pasirinkti neužmirkstančią vietą.
Šilokų įvairovė labai didelė (nuo kiliminių iki tokių, kuriuos galima skinti į puokštes), todėl svarbu parinkti tinkamą veislę, atsižvelgiant į planuojamą aukštį.
Kol laukiame šilokų žydėjimo, šalia verta pasodinti kitus daugiamečius augalus, kurie žydėtų vasaros metu.
Jei kapavietė ir paminklas tamsūs, ieškokite atsvaros: šviesių lapų arba žiedų. Tokioms tamsioms vietoms pagyvinti ožekšnis gali būti geras sprendimas. Gėlių žiedai pražysta ir nuvysta, o ožekšnio lapai išlieka margi net ir žiemą. Pavasarį nutirpus sniegui, neįprasta pamatyti žaliai margą spalvą. Lapeliai dažniausiai žali su baltomis arba su gelsvomis juostelėmis.
Ožekšniui reikalinga vidutinio derlingumo žemė, o toliau ypatingų reikalavimų nėra – pakenčia net didelių medžių ar šakų pavėsį.
Tiesa, kai kurioms veislėms saulės reikia daugiau, kad lapų margumas išliktų ryškus. Jei turite vietos, galite atkartoti fortūno ožekšnio lapų margumą pasodindami šalia ne šliaužiančio, o krūmo formos fortūno veislę su panašiais lapais.
Suaugęs ožekšnis sukuria painų susiraizgiusį kilimą, kuris ne tik gerai atrodo, bet ir sukuria palankią terpę naudingiems mikroorganizmams dirvoje.
Kraštovaizdžio specialistai pataria nepalikti plikos žemės ne tik kapuose, bet ir savo sode. Neuždengta žemė netruks apaugti piktžolėmis, geriau ją mulčiuokite arba apsodinkite daugiamečiais kiliminiais augalais.