Vėlyvosios žvaigždutės
Rugsėjį pats laikas stebėti gėlių, kurių žiedai šiek tiek panašūs ramunes, išėjimą į sodo sceną. Daugelis jų savo pasirodymą pradės švytėdamos kunkuliuojančiomis, energingomis, ryškiomis spalvomis. Švelnesnė šviesa ryškų spindesį pavers ramiu rudens atšvaitu.
Šių augalų žiedynai puikiai dera su aukštais varpiniais žolynais. Ne prasčiau jie atrodo ir drauge su aukštesniais daugiamečiais: rūgtimi (Persicaria), serenčiu (Tagetes), geltonąja (Cosmos sulophureus) ir paprastąja (C. bipinatus) kosmėjomis, chrizantema (Chrysanthemum), patagonine verbena (Verbena bonariensis), gludu (Coreopsis), rykštene (Solidago), jurginais ir kt.
Kai kurios grupės narės (pavyzdžiui, saulainės) pražysta vasaros pabaigoje. Vienmetės rudbekijos ir saulėgrąžos skleidžiasi anksčiau už savo daugiametes giminaites, o paskiausiai pasirodo vėlyvieji astrai. Atidžiai parinkę ir teisingai sugrupavę augalus, turinčius nuostabius žiedynus, puošniu gėlynu gėrėsitės iki rudens vidurio.
Plaukuotoji rudbekija ‒ graži dvimetė gėlė. Airidos Dagienės nuotr.
Kelių rūšių rudbekijas (Rudbeckia) galima laikyti patikimomis daugiametėmis. Kai kurios veislės yra vienmetės. Jų žiedų viduriukai tamsūs tarsi šokoladas. Šią ypatybę pabrėžia net augalų vardai.
Veislė ‘Black-Eyed Susan’ yra 20‒100 cm aukščio. Jos žiedų spalva nuo geltonos iki rusvos. Geltonai žydinti ‘Toto’ kompaktiška, 30 cm aukščio. Už ją truputį aukštesnė (60 cm) ‘Cherokee Sunset’, žydinti pilnaviduriais rusvais, gelsvai rusvais žiedais. Norite aukštesnių augalų? Auginkite 1 m aukščio tamsiai geltoną veislę ‘Indian Summer’.
Vienmetės rudbekijos žydės keletą savaičių. Galite jas pasėti ne vienu metu, kad žydėtų mėnesį ir ilgiau. Šios gėlės dauginamos sėklomis.
Daugiametės rudbekijos, kaip ir vienmetės, labiausiai mėgsta saulėtą vietą, bet gali pakęsti ir dalinį šešėlį. Daugumai labiau patinka drėgnesnė dirva. Jos dauginamos kero dalimis. Trumpaamžės yra triskiautė (R. triloba) ir plaukuotoji rudbekijos (R. hirta).
Išvesta daug žėrinčiosios rudbekijos puošniojo varieteto (R. fulgida) veislių. Iki 2 m aukščio išauga plunksnalapė rudbekija (R. laciniata).
Saulėgrąža
Kas nežino populiariosios vienmetės tikrosios saulėgrąžos (Helianthus annuus)! Ji yra mūsų darželių puošmena. Lengvai dauginama sėklomis. Pavasarį parduotuvių lentynose būna išrikiuoti įvairiausių veislių pakeliai.
Galbūt tarp jų pavyks rasti šokoladinę ‘Claret F1’, oranžinę ‘Soraya’ arba iki 1,5 m aukščio ‘Moonshine’, žydinčią citrinos geltonumo žiedais su juodais viduriukais. Jas verta pabandyti auginti. Agurkalapės saulėgrąžos (H. debilis) ‘Italian White’ lapai trilapiai, atlasiniai. Žiedai kremiškai balti. Augalo aukštis 1,5 m.
Retesnės yra daugiametės saulėgrąžos, nors jos taip pat labai tinka rudeniniam gėlynui. Kai kurios žydi nuo vėlyvo rugpjūčio iki rugsėjo pabaigos. Auginkite saulėtoje vietoje ir kas 4‒6 metai atnaujinkite dalindami kerus. H. salicifolius yra 1,5 m aukščio. Ji pasipuošia daugybe geltonų žiedų, vešlia lapija.
Populiari veislė ‘Lemon Queen’ išauga 2 m aukščio, žydi nedideliais geltonais žiedais. ‘Capenoch Star’ ‒ 1,5 m aukščio lėtai plintantis augalas dideliais geltonais žiedais. ‘Morgensonne’ ‒ pusiau pilnavidurė veislė 1,2 m aukščio stiebais. Geltongraižė saulėgraža (H. decapetalus) ilgaamžė, stačiaūgė.
Saulainė
Saulainių spalvos sodrios ir šiltos. Be to, šie augalai gausiažiedžiai, nereiklūs, puikiai tinka spalvingoms rudeninėms puokštėms. Žiedai įvairių geltonų, oranžinių, raudonų ir rudų atspalvių. Nuolat juos karpant pratęsiamas žydėjimas. Gražiosios daugiametės gėlės mėgsta saulėtą vietą ir drėgnesnę dirvą, bet nepakenčia sausros.
Kas 2‒3 metai kerus reikia padalinti, kad būtų išvaizdūs, sveiki, stiprūs. Aukštesnius augalus būtina paremti. Jie bus žemesni ir veikiausiai žydės vėliau, jei gegužės viduryje nugnybsite viršūnėles arba birželį paliksite 30 cm aukščio stiebus.
Rudeninė saulainė (Helenium autumnale) dauginama sėklomis arba kero dalimis. Veislės ‘Sahin‘s Early Flowerer’ žiedai rūdžių geltonumo. Kartais jie skleidžiasi ir spalio mėnesį. Rusvai raudonai žydi ‘Indiansommer’, oranžiškai ‒ populiarioji ‘Moerheim Beauty’, tamsiai raudonai ‒ ‘Rubinzwerg’.
Astras
Laikui bėgant, daugiamečių astrų (Aster) populiarumas tai didėjo, tai mažėjo. Tačiau niekas taip nepakelia nuotaikos ūkanotą ar rasotą rytą, kaip žiedais apsipylę jų krūmai. Žydėjimo pikas ‒ rugsėjo ir spalio mėnesiai. Daug kam šių gėlių žiedai atrodo nelabai gražūs, pernelyg paprasti, bet iš tiesų jų struktūra labai sudėtinga. Tai pamatysite tik žvelgdami iš arti. Žiedlapių spalva įvairuoja nuo baltos iki tamsiai violetinės.
Aukštesni astrai išvirsta, tad sodininkai sugalvojo gudrybę ‒ kiekvienais metais, maždaug birželio pradžioje, dar neaukštus stiebus perpus patrumpina (kai kas nukerpa tik esančius išorinėje krūmų pusėje). Atžėlę augalai būna tvirtesni, tankesni, pražysta šiek tiek vėliau nei įprastai. Visi astrai sodinami saulėtoje pusėje, priemolio arba priesmėlio dirvoje. Dauginami kero dalimis, sėklomis, ūgliais.
Populiarusis krūminis astras (A. dumosus) užauga 15‒50 cm aukščio. Šiurkščialapis astras (A. novae-angliae) gana atsparus miltligei, 100‒160 cm aukščio. Toks yra ir Frikarto astras (A. x frikartii). Virgininis astras (A. novi-belgii) linkęs sirgti miltlige ir grybinėmis ligomis, 50‒150 cm aukščio. Erikinis astras (A. ericoides) išauga 80‒120 cm aukščio. Smulkūs graižai primena viržius. Pilkąjį astrą (A. laevis) birželį geriau patrumpinti, kad rudenį stiebai neišvirstų. Jis labai aukštas (120‒160 cm).