Tikra tiesa, kad tarp kai kurių gėlių taikus sugyvenimas tiesiog neįmanomas, rašoma portale novate.ru.
1. Ataugas leidžiantys augalai
Tam tikri ypatumai sietini su augalais, išleidžiančiais siūlines ataugas (tarkim, ūsus), ant kurių gali būti pumpurų ir nepilnavertiškai išsivysčiusių lapelių. Ataugos gali nusidriekti tiek ant žemės, tiek po žeme. Ataugas leidžiančius augalus reikėtų sodinti paliekant tarp jų ne mažesnius kaip 15–20 cm ilgio tarpus. Geriausiai žinomi šios grupės atstovai – tai indinė žemuogenė, vaistinė traukė ir bulvė.
2. Augalai, turintys šliaužiančius šakniastiebius
Šiai grupei priklauso, pavyzdžiui, mėtos, šliaužiančiosios vaisginos, patvorinės vynioklės, pakalnutės, šliaužiančiosios šilingės, dvimetės nakvišos ir kt. Visi išvardyti augalai labai papuošia aplinką, todėl noras jų įsiveisti daugiau negu suprantamas. Visos šios gėlės (su retomis išimtimis) puikiai jaučiasi augdamos kone bet kokioje dirvoje, be to, nereikalauja intensyvios priežiūros. Vis dėlto nė vienos iš jų neverta sodinti ne tik prie tos pačios grupės atstovo, bet ir prie bet kurio kito kaprizingo augalo.
3. Sparčiai besivystantys augalai
Kas pirmesnis, tas gudresnis! Deja, šiuo devizu vadovaujasi visa galybė augalų. Keletas šios grupės atstovų – tai vilnotoji notra, kininė uolaskėlė, kanadinė rykštenė, ožiarūtis, pelkinė vingiorykštė ir stambialapė brunera. Privalote atminti, kad greitai augančios gėlės neturi atsidurti kaimynystėje, kadangi vienos būtina ims gožti visas aplinkines. Visi išvardyti augalai niekaip neįsiteks tame pačiame gėlyne. Juos turi skirti solidus atstumas – galėtų būti net betoninė tvorelė.
4. Savaime pasisėjantys ir agresyvūs augalai
Nekontroliuojamas dekoratyvinių augalų dauginimasis sodo sklype – suvis nepageidautinas reiškinys. Kai gėlės ima augti kur tik užsigeidžia, jos virsta piktžolėmis. Nevalia pamiršti, kad daugelis gėlynuose auginamų gėlių tampa prastais kaimynais ne tik vienos kitoms, bet ir daugeliui daržuose auginamų kultūrų.
Kaip užkirsti kelią nevaržomai savisėjai? Iš tikro nieko sudėtingo čia nėra. Pakaks, jeigu stebėsite gėles ir laiku pašalinsite jau nužydėjusius žiedus. Tiesa, svarbu atminti, kad dekoratyvinių augalų sėklos subręsta ne tuo pačiu metu – kiekvienas elgiasi skirtingai.
Savaime pasisėjantiems agresoriams priskiriamos bitkrėslės, zundos, raktažolės, alpinės neužmirštuolės, vainikinės gaisrenos, tūbės, taip pat katilėliai – plačialapiai, tankiažiedžiai, didžiažiedžiai bei baltažiedžiai.
5. Našlaitės ir kvapieji pelėžirniai
Našlaitės niekaip nesugyvena su kvapiaisiais pelėžirniais. Kaip rodo praktika, pastarieji ypač neigiamai veikia našlaičių augimą ir vystymąsi.
6. Svogūniniai augalai
Būtina pasirūpinti, kad svogūniniai augalai – tulpės, žydrės, lelijos ir kt. – atsidurtų kuo toliau vieni nuo kitų. Tiesiogiai vienas kitam jie nekenkia, tačiau dalijasi visu pulku kenkėjų ir begale ligų. Net ir vienui vienintelė jų taikiniu tapusi gėlė gali nesunkiai užkrėsti visą svogūninių augalų lysvę.
7. Rožės ir bijūnai
Iš karto dera pasakyti, kad kas jau kas, o rožės ne itin mėgsta bet kokių dekoratyvinių augalų kaimynystę: ši gėlė mėgaujasi vienatve. Visgi kaip patį prasčiausią derinį reikėtų įvardyti rožes ir bijūnus. Pastarieji ypač greitai rožes numarina. Beje, ir juos geriau sodinti atskirai – ne bendrame gėlyne.