Soduose populiarėja kamieniniai serbentai

Žemė šiais laikais tampa prabanga ir selekcininkai tą taip pat žino, todėl uogakrūmiai pamažu virsta medeliais. Šiandien prisiminsime kamieninius agrastus ir serbentus, kurie iš tiesų jau nėra jokia naujiena ir sėkmingai auga ne vieno sodininko aplinkoje.

Tačiau jei dar neauginate, skaitykite ir galbūt užsinorėsite išplėsti nediduko savo sodo asortimentą. Krūmai, „užkelti“ ant kamienų, tikrai puiki išeitis mažažemiams.

Gražesni, bet reiklesni

Tikrai ne visi uogakrūmiai dar užleido savo pozicijas kamieniniams. Mat tiek kamieniniai agrastai, tiek serbentai reikalauja daugiau priežiūros ir duoda mažesnį derlių. Tačiau pastaroji priežastis šiandien labiau pliusas nei minusas, nes dauguma šeimų jau neverda uogienių, o tiesiog nori pasimėgauti šviežiomis uogomis ir pasigrožėti ryškiais krūmais.

Estetinis tokių serbentų ir agrastų vaizdas tikrai įspūdingas ir jie pelnytai gali tapti tikra nediduko sklypo puošmena. Kita vertus, dauguma ūkininkų, sodininkų profesionalų vis dėlto renkasi įprastus krūmus, nes kamieninius prižiūrėti sudėtingiau.

Šiems augalams (kol gyvens) reikalingas kuoliukas, jie leidžia daug atžalų, todėl būtina nuolat genėti, per sezoną bent penkis ir daugiau kartų formuoti, o uogų, kaip jau minėta, visada daugiau pririnksime nuo tradicinių krūmų.

Be auksuotųjų serbentų neapsieita

Kamieniniai agrastai ir serbentai išauginami skiepijant į auksuotųjų serbentų (Ribes aureum) kamienus, kurie pasižymi atsparumu šalčiui, sausrai ir neaugina atžalų. Iš jų, pasodintų kas metrą, galima formuoti net gyvatvorę. Auksuotieji serbentai joms ypač tinka, nes keičia spalvą tris kartus per sezoną – gali būti žalsvi, gelsvi, raudoni. Gyvatvorė lengvai karpoma, greitai atželia.

Kamieninius augalus galima ir akiuoti, ir skiepyti. Tačiau akiuoti sekasi sunkiau, dažniausiai skiepijama pagerinto arba paprasto sudūrimo būdais, atitaikant storius viršūnėse. Motininiai augalai stipriai karpomi, kad būtų ūglių.

Jie ruošiami gruodžio mėnesį, nešami į šaltą rūsį ant ledų arba užkasami po sniegu iki vasario pabaigos. Vasario pabaigoje arba kovo pradžioje visi auksuotųjų serbentų ūgliai sudedami į drėgnas pjuvenas arba po kiminais ir palaikomi 20 dienų kambaryje maždaug 20 °C temperatūroje. Kai jie pradeda atgyti, metas skiepyti.

Jeigu yra galimybė, kamieninius agrastus ir serbentus kuo anksčiau reikia sodinti lauke arba nešti į šaltą rūsį ir laikyti, kol dirva pradžius. Jai pradžiūvus reikia suskubti sodinti kamieninius uogakrūmius, nes jie per metus turi užaugti. Dauguma kamieninių serbentų ir agrastų pradeda derėti jau pirmaisiais metais, o derlius nuo vieno krūmo siekia 3–5 kg.

Agrastai populiaresni nei serbentai

Kamieninius serbentus ir agrastus galima sodinti tiek rudenį, tiek pavasarį, tai neturi didelės reikšmės. Svarbiausia nesuvėlinti. Serbentai ir agrastai prigyja gana greitai. Jų būna įvairiausių aukščių. Apytikslis – apie 85 cm, nes auksuotieji serbentai skiepijami metro aukštyje, o apie 15 cm įleidžiami į žemę.

Kamieninius krūmus galima įvairiai formuoti – suversti šakeles į vieną ar kitą pusę, apkarpyti. Tiek įprastų, tiek kamieninių augalų uogų skonis niekuo nesiskiria, nes priklauso nuo veislės. Uogų dydį irgi lemia veislė, bet kadangi kamieniniai augalai daugiau genimi ir formuojami, kartu galima stipriau išretinti užuomazgas ir užsiauginti didesnių uogų.

Kamieninius krūmus galima sodinti ne tik sode. Jie puikiai tinka netgi viduryje vejos, tada pievelę lengviau šienauti, nereikia kilnoti šakų. Sode tinkamesni tradiciniai serbentai ir agrastai. Tarp kamieninių turėtų būti bent 80–100 cm atstumai. Pirmaisiais metais po pasodinimo jie ant kamienų arba iš žemės pradeda leisti atžalas, kurias būtina nukarpyti.

Kartu paagituosime už agrastus. Šios puikios uogos valo žarnyną, turi daug pektinų. Kamieniniai agrastai populiaresni negu serbentai. Jų būna įvairiausių spalvų, dydžių, bespyglių, o tai ypač patogu. Daugelis pageidauja, kad agrastų uogos būtų kuo didesnės, dar geriau – raudonos, jog labiau būtų matyti, mat svarbus ir estetinis vaizdas.

Ko bijo kamieniniai?

Serbentams ir agrastams (kaip ir spygliuočiams) gali pakenkti šunų šlapimas. Jų kamienai šiurkštūs, viską sugeria kaip kempinė, todėl augalai gali pradėti džiūti. Auksuotieji serbentai labai atsparūs šalčiui, o derlingiausi būna iki 8–10 savo gyvenimo metų, tačiau gali augti ir ilgiau.

Jų kamienai ilgainiui sustorėja, tad jie puikiai auga ir priemolyje, ir priesmėlyje, nes jiems šakotis nereikia. Tačiau tinkamesnė derlingesnė žemė, tada serbentų ir agrastų kamienai blizga, jie geriau auga. Trąšų irgi nereikėtų pamiršti, nes netręštoje žemėje gali atsirasti samanų.

Geriausia rinktis visoms uoginėms kultūroms skirtas trąšas, turinčias kalio ir magnio. Pertręšti negalima, nes krūmai ir toliau augs, todėl gali nukentėti žiemą. Kamieninių serbentų ir agrastų šaknų sistema labai galinga, gyvybinga, krūmai greitai šaknijasi.

Kamieniniai serbentai ir agrastai gali sirgti tokiomis pačiomis ligomis kaip ir įprasti, todėl tinka tos pačios apsaugos priemonės.

Perkant kamieninius agrastus, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į veislių atsparumą miltligei, nes nėra prasmės auginti augalų, kuriuos reikės 4–5 kartus purkšti chemikalais. Geriau naudoti kuo mažiau chemijos.

Nuo valkties, miltligės puikiausiai tinka medžio pelenai. Jų reikia užbarstyti ant šaknų, lapų, viso krūmo. Nulijo, ir vėl berkime. Tai paprasta ir natūrali priemonė, bet nuostabiai veikia.