Šiandien žinoma per 400 svogūnų rūšių, iš jų maistui auginamos 20–25. Populiarumu visus lenkia valgomieji svogūnai (Allium cepa) – daugiamečiai lelijinių šeimos atstovai, kuriais galime mėgautis ištisus metus. Mitybos specialistai mano, kad gerai savijautai palaikyti per metus žmogus jų turėtų suvartoti 6–10 kg. Lietuvoje kasmet užauginama per 20 000–22 000 t svogūnų. Šio kiekio mūsų šalies vartotojams nepakanka, todėl dar apie 10 000–12 000 t importuojama. Svogūnų daugiau turime auginti patys, nes šeimininkėms būtų sunku išsiversti be jų.
Maitina ir gydo
Svogūnai turtingi baltymų, angliavandenių (rudenį vyrauja sacharozė, o pavasarį – gliukozė ir fruktozė), įvairių mineralinių druskų, organinių rūgščių, eterinių aliejų. Juose yra vitaminų C, B1, B2, B6, E, karotino. Vitamino C žaliuose laiškuose 10 kartų daugiau nei roputėse. Aitraus kvapo eterinis aliejus ne visiems patinka, tačiau jis labai vertingas: naikina daugelio ligų sukėlėjus, gerai tirpsta riebaluose, neišgaruoja kaitinamas.
Kurias ligas ir bėdas gydo šie augalai, sunku išvardinti. Svarbiausia, kad jie gerina širdies ir skrandžio veiklą, mažina cholesterolio kiekį, normalizuoja kraujospūdį. Sultys rekomenduojamos viršutinių kvėpavimo takų ligoms, gripui, net anginai gydyti.
Svogūnų yra įvairių. Jie gali būti vienalizdžiai ir daugializdžiai. Pagal vegetacijos trukmę svogūnai ankstyvieji (90–110 dienų), vidutiniškai ankstyvi (110–130 dienų) ir vėlyvi (130–160 dienų). Pagal skonį ir kvapą jie aštrūs (19–21 proc. eterinių aliejų ir sausųjų medžiagų), pusiau aštrūs (12–18 proc.) ir saldūs (9–10 proc.).
Auginimo ypatumai
*Svogūnus galima sėti tiesiai į dirvą, auginti daigus ir sėjinukus.
*Šios daržovės geriausiai auga puveningose, mėšlu ir mineralinėmis trąšomis patręštose puriose priesmėlio ir lengvo priemolio dirvose, kurių pH 6,6–7,0 (neutralus), saulėtoje vietoje. Rūgščioje dirvoje jos skursta.
*Šios daržovės pakenčia pavasario šalnas. Aštriųjų svogūnų, turinčių daug eterinių aliejų ir cukrų, daigeliams nebaisus net –7 °C šaltis, o pusiau aštriųjų ir saldžiųjų – –4 °C. Sodinti sėjinukus galima balandžio mėnesio antroje pusėje ar gegužės pradžioje. Juos verta keletą valandų pamirkyti 0,1 proc. kalio permanganato, valgomosios druskos ar pelenų tirpale. Svogūnai sodinami 6–8 cm atstumais, paliekant 15–20 cm tarpueilius. Ropučių kakleliai turi būti maždaug 0,5 cm gylyje. Giliau pasodinti svogūnai ilgiau dygsta, vėliau užauga. Aplink ropeles būtina gerai apspausti žemę, kad šaknys jų neišstumtų į paviršių.
*Lengvose dirvose sėklos sėjamos iki 3 cm, o sunkesnėse – 1,2–2 cm gylyje. Tai daroma balandžio pirmoje pusėje ar viduryje. Sėklos dygsta 2–3 savaites, o nepalankiomis sąlygomis ir ilgiau. Jos daigios trejus metus.
*Svogūnus tręšti geriausia kompleksinėmis trąšomis (norma 80 g/m2). Vienas trečdalis išberiamas prieš sodinimą, kita dalis – vegetacijos metu. Papildomai tręšiama pirmą mėnesį po sudygimo, laiškams pasiekus maždaug 10 cm ilgį. Pirmieji tikrieji laiškai užauga per 8–12 dienų, kiti – kas 5–8 dienas.
*Svogūnų poreikiai augimo sąlygoms labai netolygūs. Pradžioje jie į saulę stiebiasi lėtai. Sėkloms dygti užtenka 2–3 °C, daigeliams augti – 5–10 °C šilumos. Svarbu, kad dirva būtų drėgna. Vėliau, vasaros pradžioje, optimali temperatūra – 19–20 °C (drėgmės reikia mažiau). Brendimo laikotarpiu, vidurvasaryje, oras gali įšilti iki 25 °C ir daugiau. Tuo metu drėgmės perteklius netgi žalingas, nes skatina svogūnus vėl augti. Be to, nuimtas derlius prasčiau laikosi.
*Geriausias priešsėlis – ankstyvieji ir žiediniai kopūstai, ridikai, ridikėliai, salotos, špinatai, agurkai, moliūginės daržovės. Prastai svogūnai auga po žirnių, pupų, porų. Į tą pačią lysvę jie sodinami po 4–5 metų.
*Daug žalos svogūnams pridaro ligos ir kenkėjai, ypač svogūninės musės ir žiedmusės. Jų patelės ant dirvos šalia šaknų padeda kiaušinėlius. Išsiritusios lervos įsigraužia į ropučių vidų ir jas sugadina. Pažeisti augalai pradeda džiūti, o roputės pūti. Tokį pasėlį patartina palaistyti medžio pelenų šarmu (1 kg pelenų 10 l vandens), 2 proc. druskos tirpalu (1 stiklinė valgomosios druskos 10 l vandens). Tinka terpentinas, žibalas (2–3 šaukštai 10 l vandens). Drėgnesnę vasarą svogūnus puola netikroji miltligė (ant laiškų pasirodo gelsvos dėmės, kurios netrukus papilkėja ir pajuoduoja). Pastebėjus šią ligą purškiama 1 proc. Bordo tirpalu.
*Svogūnai raunami, kai išgula apie 70 proc. laiškų. Jie maždaug dvi savaites džiovinami saulėje, kad gerai išdžiūtų, žūtų ligų sukėlėjai, gerai užsitrauktų ropučių kakleliai. Jei drėgna arba lyja, svogūnų lauke geriau nelaikyti, o džiovinti vėdinamoje patalpoje. Žiemą roputėms geriausia patalpoje, kur nėra staigių temperatūros svyravimų ir apie 70 proc. oro drėgnis. Maistui skirtosios laikomos vėsiai (0–2 °C), sodinimui – 14–18 °C šilumoje.
Svogūnų veislės
Sukurta daugybė svogūnų veislių ir hibridų. Jie skiriasi ankstyvumu, išvaizda, paskirtimi. Lietuvoje populiarūs vidutinio ankstyvumo ‘Babtų didieji’ – vienalizdžiai, pusiau aštrūs. Iš ropučių auginamų šios veislės svogūnų vegetacijos trukmė 100–110 dienų, iš sėklų – 120–130. Ropelės šviesiai gelsvais lukštais, apvalios, žiemą gerai laikosi. Tinka želdinti laiškams. ‘Babtų didieji’ – vienintelė veislė, įtraukta į 2011 metų Nacionalinį augalų veislių sąrašą.
Sodiname ir iš užsienio, ypač iš Olandijos, atvežtų veislių ir hibridų svogūnus: ‘Alamo’ F1, ‘Hilton’ F1, ‘Stamford’, ‘Setton’. Pastarųjų ropelės subręsta per 74–86 dienas, geros prekinės išvaizdos, švelnaus skonio. Augalai atsparūs paprastajai miltligei. Nemažai auginama Lenkijos, Vokietijos selekcininkų sukurtų veislių, nors į sąrašą jos ir neįtrauktos. Mėgstame vienalizdžius svogūnus ‘Stuttgarter Riesen’, ‘Spirit’ F1, ‘Summit’ F1, ‘Centurion’ F1. Šie užauga per 100–120 dienas, atsparūs ligoms. Roputes žiemai galima susmulkinti ir vartoti džiovintas.
Iš vėlyvesnių veislių minėtinos ‘Sochaczewska’, ‘Renate’ F1. Vegetacijos trukmė 100–140 dienų. Augalai turi stiprią šaknų sistemą, atsparūs ligoms, plonu prigludusiu lukštu.
Paįvairinimui auginame svogūnus ‘Snow Bal’, ‘Albion’ F1 baltomis ropelėmis. Šios veislės yra vidutinio vėlyvumo. Užauga per 100–140 dienų. Roputėse yra 14 proc. sausųjų medžiagų, tinka džiovinti, konservų gamybai, nes nepakeičia konservuojamų daržovių spalvos.
‘Karmen’, ‘Red Baron’ – labai derlingos vidutinio vėlyvumo veislės. Ropelės apvalios, stambios, šiek tiek saldaus skonio, tamsiai raudonais lukštais.
‘Parade’ – daugializdžiai laiškiniai svogūnai. Ropelės mažos, baltos. Laiškai žali, statūs, standūs, geros prekinės išvaizdos, sultingi, užauga per 65–75 dienas.
Ne vieną nustebina milžinai ‘Kelsae’ (vokiški) ir ‘Exhibition’ (olandiški). Daugelis ropelių sveria apie 300–400 g, kartais iki 800 g. Veislės ‘Kelsae’ svogūnas, pasaulio rekordininkas, svėrė 4 kg. Šie svogūnai švelnaus skonio, tinka šaldyti.
Verta žinoti
*Jokio kvapo neturi supjaustyti ir verdančiu vandeniu perlieti svogūnai. Skrandžio, kepenų, tulžies takų nedirgina kepti, virti, troškinti.
*Nemalonaus kvapo burnoje nelieka pakramčius graikinių, migdolų ar kedrų riešutų.
*Jokių ašarų nebūna, kai pjaustomos šaldytuve palaikytos ar šaltu vandeniu perlietos roputės. Jas galima pjauti pusiau išilgai per šaknis ir lupti. Svogūnus ant lentelės reikia dėti perpjauta puse žemyn, laikant už šaknų galo. Tada dukart horizontaliai rėžti nuo uodegėlių.