Yra sakoma, kad viendienė – skubančių žmonių gėlė. Ji nereikli, atspari šalčiui ir ligoms, nereikalauja ypatingos priežiūros, yra labai dekoratyvi. Viendienės (lot. Hemerocallis L.) – daugiamečiai žoliniai augalai, gentyje yra maždaug 26 rūšys. Gamtoje daugiausia paplitusios Pietryčių Azijoje. Kaip išduoda augalo pavadinimas, viendienės žiedai žydi vieną dieną, visas žiedynas – mėnesį ir ilgiau. Daugelio viendienių žydėjimo pradžia – pirmasis ir antrasis liepos dešimtadieniai. Ankstyviausios pražysta gegužės pabaigoje, vėlyviausios – liepos viduryje.
Viendienės Lietuvoje auginamos nuo seno. Dabar gėlininkai linkę auginti amerikiečių sukurtas veisles, kurių žiedų spalvos varijuoja nuo beveik baltos iki juodos. Viendienes galima auginti vienas ar grupuoti su kitais daugiamečiais augalais.
Grožis priklauso nuo aplinkos
Viendienės žiedai būna įvairių formų: varpelio, trikampiai, apvalūs, pilnaviduriai, žvaigždiški, primenantys orchidėjas (voriški). Viendienės žiedyne būna nuo 6 iki 20 didelių piltuvėlio formos žiedų, kurie po vieną skleidžiasi kasdien. Yra miniatiūrinių veislių, kitos gali užaugti iki 130 cm. Žiedai turi 18 atspalvių, nėra tik švarios mėlynos, žydros ir skaisčiai baltos spalvos žiedų.
Spalvos intensyvumas priklauso nuo oro sąlygų, paros laikotarpio, spalvai įtakos turi ir dirvožemio sudėtis, pavėsio intensyvumas. Mūsų klimato sąlygomis kai kurių veislių viendienės ne visada yra pilnavidurės. Kartais jos žydi labai gražiais pilnaviduriais žiedais, kartais – pusiau pilnaviduriais ar net tuščiaviduriais. Daugelis viendienių žydi dieną, rečiau – naktį. Remontantinės antrą kartą pražysta rudenį.
Sodinimo vieta ir laikas
Viendienės – vieni nereikliausių augalų. Svarbu, kad žemė būtų giliai įdirbta, humusingas sluoksnis siektų 30−40 cm. Pasodintos tinkamame dirvožemyje jos veši ir gausiai žydi maždaug 15 m. Viendienėms tinka saulėta arba truputį pavėsinga vieta. Pavėsyje augalai būna ne tokie dekoratyvūs, ištįsta, mažiau žydi. Jos gali augti bet kokiame dirvožemyje, bet labiausiai tinka priesmėlis ir priemolis. Svarbu, kad gruntinis vanduo nebūtų aukštai.
Jei sodinama į humusingą dirvožemį, tręšti nereikia, jei į sunkesnį – prieš sodinant reikia patręšti kompostu, kaulamilčiais (150g/m2) ir kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis, turtingomis mikroelementų, turinčiomis nedaug azoto (50−70 g/m2). Jei dirvožemis nederlingas, galima sodinant pagerinti tik iškastos duobutės dirvožemį: į ją įpilti purios žemės, perpuvusio mėšlo arba komposto, įberti mineralinių trąšų.
Viendienes galima sodinti nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Sodinant rudenį, tai padaryti reikia iki rugsėjo vidurio, kad iki užšalimo susiformuotų ir paūgėtų augalų šaknys. Vėliau sodintus šakniastiebius reikia mulčiuoti durpėmis arba pridengti. Sodinti reikia ne per giliai, lapų pamatas turi būti sulig žemės paviršiumi, ne daugiau nei 2−3 cm po žeme. Giliau pasodinti augalai nežydės, skurs. Pasodinus reikia gausiai palaistyti, vėliau laistoma saikingai. Augalai šaknijasi 2−3 savaites.
Kenkėjai ir ligos
Tai – gana atsparus ligoms ir kenkėjams augalas. Svarbiausia viendienes auginti purioje, nepermirkusioje dirvoje. Įsigydami sodinukus, atidžiai apžiūrėkite, ar jie sveiki. Pastebėjus ligų pažeistas augalo dalis, reikia jas šalinti ir naikinti (sudeginti).
Dažnai kyla problemų, jei viendienės ilgai auginamos vienoje vietoje ar su kitais augalais. Pagrindinis kenkėjas – gumbauodis, kurio lervos gegužę−liepą vystosi pumpuruose ir juos pažeidžia, todėl žiedas nebesivysto. Esant ilgalaikiams lietingiems ir drėgniems orams, lapus apgraužia šliužai ir sraigės. Kartais šaknyną pažeidžia nematodai. Žiedams dažnai pakenkia tripsai: ant vainiklapių atsiranda sidabriško atspalvio šviesių dryžių arba dėmių.
Šie pakenkimai ypač matomi ant tamsių žiedų. Jei tripsų daug, reikėtų purkšti insekticidais. Kartais viendienes pažeidžia dėmėtligės, sukeliamos įvairių grybų. Pašaknio puvinys dažniau pažeidžia viendienes, kurios pasodintos žemesnėje vietoje. Vertingesnius augalus galima bandyti išgelbėti juos iškasus, nuvalius ir išpjovus pažeistas dalis. Dezinfekuoti stipriu kalio permanganato tirpalu, paskui kelias dienas padžiovinti tamsoje, tada sodinti jau kitoje vietoje.
Keletas veislių pagal kitokieaugalai.lt ir vilkdalgiai.lt
'Little Grapette' – diploidinė, pusiau žaliuojanti, smulkiažiedė veislė. Žiedai 5 cm skersmens, tamsiai raudoni su violetiniu atspalviu ir tamsesnėmis dėmėmis, tamsiomis ir ryškiomis gyslomis, žaliomis žiotimis. Krūmas užauga iki 30 cm. Pradeda žydėti birželio pradžioje. Atspari žiemos šalčiams, ištveria -34 °C.
'White Temptation' − diploidinė, pusiau žaliuojanti, naktį pražystanti veislė. Žiedai 13 cm skersmens, beveik baltos spalvos su žalsvomis žiotimis. Užauga iki 80 cm. Pradeda žydėti liepos viduryje. Atspari žiemos šalčiams, ištveria -34 °C.
'Margaret Perry' − remontantinė veislė. Žiedai voriškos formos, 18−20 cm skersmens, raudonai oranžiniai su žalsvai geltonomis žiotimis, per žiedlapių vidurį eina platūs šviesiai geltonos spalvos dryžiai. Krūmas užauga iki 135 cm. Žydėjimo laikas – sezono vidurys. Pradeda žydėti liepos viduryje. Atspari žiemos šalčiams, ištveria -40 °C.
'Ice carnival' – remontantinė veislė, žiedai dideli, balti su šviesiomis žalsvomis ir gelsvomis žiotimis, labai kvepiantys. Krūmas užauga 60−90 cm aukščio ir apie 60 cm pločio. Mėgsta saulėtą vietą arba dalinį pavėsį. Atspari šalčiams veislė, tinka auginti iki -9 °C zonose.
Sodininko žodynėlis:
Remontántinis (-ė) – kuris per vieną vegetacijos periodą žydi keletą kartų ir duoda vaisių. Krūmelių skyrimu dauginamos remontantinės žemuogės, nes jos išaugina mažai ūsų. Yra remontantinių aviečių veislių, kurių antramečiai stiebai duoda derlių vasarą, pirmamečiai – rudenį.