A. Leskauskaitės nuotr.
Purpurinis sukutis (Ipomoea pupurea )
Auga greitai. Stiebų ilgis 2–3 m. Žydėjimo laikas – birželis–rugsėjis.
Mėlyna spalva nepaprastai mėgiama sode, nes taip žydinčių augalų yra mažai. Purpurinio sukučio žiedai iki 10 cm skersmens, nuo dangaus žydrumo iki rausvai violetinių, rožiniai, balti, margi, o žiotelės baltos. Lapai taip pat dekoratyvūs: širdiški, smailiomis viršūnėmis, dažnai triskiaučiai.
Sukučiais galima apželdinti medžių kamienus, bet geriausia – tvorelę ar sieną rytinėje arba pietinėje namo pusėje. Vertikaliai prie atramos kas 15 cm pririškite kelias virvutes. Augalai mėgsta derlingą žemę. Prie namo sienos, tvoros ar medžio kamieno ji tokia nebus, tad teks pagerinti. Sukučių sėklas prieš sėją reikėtų bent pusę dienos pamirkyti kambario temperatūros vandenyje.
A. Dzimidavičiūtės nuotr.
Kvapusis pelėžirnis (Lathyrus odoratus) ‘Cupanii’
Augimas vidutinis. Stiebo ilgis 1,5–2 m. Žydėjimo laikas – birželis–rugsėjis.
Kvapusis pelėžirnis – vienas dažniausių vienmečių augalų. Nuostabaus kvapo žiedų dydis ir spalva priklauso nuo veislės. Mėgsta saulėtas, nuo vėjų apsaugotas vietas. Sėjamas tiesiai į dirvą balandžio pabaigoje ar gegužės mėnesį. Pelėžirniai ūsais kabinasi į bet kokias atramas, randamas kelyje. Ypač gražiai jie atrodo ant vielos tinklo tvorų, vytelių obeliskų. Jei norite, kad vijokliai liptų medine tvora ar siena, ištempkite vielas.
A. Dzimidavičiūtės nuotr.
Juosvasėklis moliūgas (Cucurbita ficifolia)
Augimas vidutinis. Stiebo ilgis 3–5 m. Žydėjimo laikas – liepa–rugpjūtis.
Lotyniškas augalo rūšies vardas ficifolia reiškia ‘figos lapas’. Visą vasarą išvaizdi lapija puoš tvoras, pergoles, ūkinius pastatus, o rudeniop sunoks vaisiai. Žiedai oranžiniai su geltonu atspalviu. Juosvasėkliai moliūgai mėgsta saulėtas vietas, derlingą žemę. Vaisiai išauga apie 20 cm pločio, sveria apie 5–6 kg, valgomi. Jų spalva – nuo tamsios iki šviesios žalios, net kreminės. Sėklos irgi valgomos. Kaip ir šilumamėgės cukinijos, šie augalai sėjami į įšilusią dirvą gegužės pabaigoje.
A. Leskauskaitės nuotr.
Didžioji nasturtė (Tropaeolum majus)
Augimas greitas. Stiebai išauga iki 3 m ilgio. Žydėjimo laikas – birželis–spalis.
Nasturtės gausiai žydi, gerai auga ir saulėtoje vietoje, ir šviesioje paunksnėje. Dirvai nereiklios. Žiedai 4–5 cm skersmens, geltoni, oranžiniai, raudoni. Lauke sėjamos gegužės mėnesį arba anksčiau pavasarį į vazonus ar durpines daigyklas. Vytelių vigvamai, tinklas, tvirti siūlai, tvora, krūmų šakos – geros atramos šiems augalams. Nasturtės gali sudaryti ir puošnų kilimą darže.
Shutterstock nuotr.
Raudonžiedė pupelė (Phaseolus coccineus)
Auga greitai. Stiebų ilgis 3–4 m. Žydėjimo laikas – birželis–rugsėjis.
Žiedai smulkūs, netaisyklingi, sudaro šluoteles, patrauklios ugninės spalvos. Raudonžiedės pupelės gerai auga ir žydi šviesioje paunksnėje. Sodinamos balkonuose, prie tvorelių, namų sienų, terasų. Gražiai jos atrodo ant arkų, tvorų, medžių kamienų. Sėjamos tiesiai į dirvą gegužės mėnesį. Stambias sėklas reikėtų porą valandų pamirkyti kambario temperatūros vandenyje.
Shutterstock nuotr.
Sparnuotoji tunbergija (Thunbergia alata) ‘Susi Yellow’
Augimas vidutinis. Stiebo ilgis 2–3 m. Žydėjimo laikas – liepa–rugpjūtis.
Tunbergijos gerai auga ir žydi saulėtoje, nuo vėjų apsaugotoje vietoje. Sodinamos į vazonus, tinka vertikaliam želdinimui. Šalnoms jautrios. Sėjamos šiltnamyje kovo mėnesį. Daigai lauke sodinami 35x40 cm atstumais gegužę, praėjus šalnų pavojui.
Jei norite, kad vijokliai pražydėtų anksčiau, pasėkite juos induose ant palangės kovo mėnesį. Lauke daigus sodinkite tik praėjus šalnų pavojui. Jei augalus norite sėti į nuolatinę vietą, pirmiausia perskaitykite rekomendacijas, surašytas ant sėklų pakelių. Priežiūra priklauso nuo vijoklių rūšies.
Daugeliui lianų reikia atramų...
Jūs galite naudoti kartis, kuolus, tinklą, vielą, sintetines virves ir virveles (išskyrus džiuto, nes supus). „Alpinistai“ lengvai užsiropš ant pinučių, arkų, pergolių, kolonų, treliažų. Visai nesvarbu, kaip vijokliai vysis, – sodas vis tiek atrodys išskirtinis. Kad kaimiškoje sodyboje šių augalų kompozicijos būtų patrauklios ir meniškos, nepakanka vienos rūšies. Juk turbūt norite, kad atrodytų, lyg name jau yra gyvenusios kelios kartos (nors galbūt jūs jį įsirengėte prieš penketą metų) ir kad svečias čia jaustųsi kaip namie?!
Geriausias kaimiško stiliaus sodybos bruožas – netaisyklingumas. Galbūt dėl to jis mėgiamas ir visada madingas. Kiekvienas kurkite tokią sodybą, kurioje iš tikrųjų galėsite pailsėti nuo šiuolaikinio pasaulio. Ir, žinoma, pasisodinkite tų vijoklių, kurių lapų šnaresį ar žiedų kvapą norite pajusti vos pravėrę langą.