Bet yra ir tokių, kurie vasarą sau žaliavo ir tik rudeniui atėjus „prisiminė“, kad reikia žiedus krauti, savo giminę pratęsti. Tokie yra mums puikiai pažįstami ir vis labiau populiarėjantys viržiai.
Viržių gentyje tėra vienintelė rūšis – šilinis viržis (Calluna vulgaris), paplitusi šiauriniame Žemės pusrutulyje nuo tundrų iki paatogrąžių, t. y. 3–7 klimato zonose. Lietuvoje viržiai gausiai paplitę sausuose pušynuose, smėlėtose dykvietėse, pamiškėse, durpynuose, aukštapelkėse, t. y. ten, kur dirvožemis negausus mineralinių medžiagų ir jų neužgožia didesnės ir tankesnės žolės.
Pražysta viržiai dažniausiai rugpjūčio pabaigoje, kartais liepą, bet pats jų žydėjimas – rugsėjį. Tada žemę puošia jų rausvai violetinių žiedų kilimas, tarp kurių kartais pasitaiko ir baltų. Selekcininkų išvesta labai daug, apie 1 000 dekoratyvinių viržių veislių nuo žemų, vos 10–20 cm, iki 1 metro aukščio ir aukštesnių, įvairių spalvų lapais ir įvairiausių atspalvių žiedais. Tik geltonai žydinčių kol kas nėra. Užtat veislių geltonais lapais – keliasdešimt.
Viržius dažniausiai perkame rudenį, kai jų žiedynai pasirodo visu puošnumu. Bet ar pastebėjome, kad juos, atvežtinius, parduoda dažniausiai dideli prekybos centrai ar augalų prekybos aikštelės? O Lietuvoje juos augina vos vienas kitas medelynas. Kodėl? Juk dauginasi jie nesunkiai, tiek gyvašakėmis, tiek įsišaknijančiomis atlankomis ar dalijant kerą. O ir augti, atrodo, turėtų puikiai – juk aptinkami labai prastose žemėse. Tad ir perkame dažniausiai dėl to, kad gražūs, nesusimąstydami, kaip juos prižiūrėsime, tikėdami jų gajumu. O paskui nusiviliame: po žiemos kitos jų dažniausiai nebelieka. Ir kalti dėl to mes patys. Nes dažnai jais rūpindamiesi arba, atvirkščiai, visai apleisdami padarome viską, kad jie sunyktų.
Svarbiausia, ką turime žinoti: viržiai auga rūgščioje dirvoje, maždaug tokioje pačioje kaip rododendrai. Ta dirva turi būti apydrėgnė, bet ne šlapia. Sakysime, o kaip Dzūkijos miškuose, juk ten smėlis sausas? Įsižiūrėkime, tankūs viržynai – lomelėse, po tankesnėmis pušų lajomis, kur saulė nekaitina jų šaknų. Tad sodindami pasirūpinkime rūgščiu substratu (tiks skirtas rododendrams), augalus gerai mulčiuokime – šaknys nekais, mažiau garuos drėgmė.
Laistykime gausiai, bet retai. Laistydami stenkimės nedrėkinti lapų, nes didžiausia viržių bėda – grybinės ligos. Prisiminkime, kad nors nurodoma, jog veislės iš šiltesnių kraštų auga 5 klimato zonoje, žiemai jas nestipriai pridenkime eglišakėmis, o dar geriau pušų šakomis. Neklokime storų „patalų“, kad neiššustų.
Peržydėjusius žiedynus vėlai rudenį ar anksti pavasarį nukirpkime – kitąmet žydės dar gausiau. Bent kiek derlingesnėje žemėje viržių netręškime, o jei auga labai prastoje, vieną kartą per metus, anksti pavasarį, galime patręšti specialiomis viržiniams augalams skirtomis arba kompleksinėmis trąšomis, turinčiomis kuo mažiau azoto. Jokiu būdu nenaudokime šviežio mėšlo ar srutų, chloro turinčių mineralinių trąšų. Visi erikinių šeimos augalai, kuriems priklauso ir viržiai (senesnėje lietuviškoje nomenklatūroje šeima net buvo vadinama viržiniais) auga sudarydami simbiozę su šakniniais grybais. Šie padeda augalams iš dirvos paimti ištirpusias mineralines medžiagas, o mainais iš augalų gauna jau perdirbtas į organinius cukrus. O kiek didesnė mineralinių trąšų dozė žudo šiuos grybus ir augalas jau daug sunkiau pasisavina jam reikalingas medžiagas.
Ką reikėtų žinoti renkantis patikusį viržį? Kokio dydžio jis užaugs, kokia jo lapų spalva vasarą ir žiemą, kiek ilgai ir kaip žydi. Na, dar atsparumą grybinėms ligoms (dauguma neatsparūs, todėl dažniausiai auginami tik specializuotuose ūkiuose) ir šalčiui. Kad būtų lengviau atsirinkti, sąlyginai (botanikai iš tokio skirstymo tik pasijuoktų) suskirstykime viržius į pumpurinius, žydinčius pilnaviduriais ar pusiau pilnaviduriais ir paprastais žiedais. Atskirai galime paminėti ir viržius spalvotais lapais, bet jie visi įeis į kurią nors grupę pagal žiedus.
‘Alicia‘ – labai tankus, iki 20 cm aukščio kupstas žaliais lapais. Pumpurai balti, stambūs. Žydi vėlai, nuo spalio pradžios, dekoratyvūs išlieka iki didesnių šalčių.
‘Theresa‘ – dar viena geltonlapė pumpurinė veislė, kurios lapai ypač ryškiai geltonai nusidažo rudenį. Rožiniai pumpurai gražūs nuo rugsėjo iki lapkričio.
‘Alexandra‘ – iki 30 cm aukščio krūmas tamsiai žaliais lapais. Žiedų pumpurai ryškiai raudoni, tankiose šluotelėse. Spalvą išlaiko iki lapkričio.
‘Larissa‘ – 20–30 cm aukščio ir 30–40 cm skersmens kupstas tamsiai žaliais lapais. Pumpurai tankūs, raudonos plytų spalvos iki pat lapkričio. Viena gražiausių veislių.
‘Marlies‘ – 25–30 cm aukščio ir 50–60 cm skersmens. Purpuro raudonumo pumpurai išlieka iki lapkričio. Atsparus šalnoms.
‘Sandy‘ – 30–40 cm aukščio kupstas plačia tankia laja. Lapai gerai apšviestose vietose ryškiai geltoni, o tai pumpuriniams viržiams nebūdinga spalva. Visiškai balti pumpurai išlieka nuo rugsėjo iki gruodžio.
‘Bonita‘ – 20–30 cm aukščio platokas kupstas, kurio lapai vasarą gelsvai oranžiniai, o rudenį rausvai ar tamsiai oranžiniai. Pumpurai iki lapkričio išlieka violetiškai raudoni.
‘Anette‘ – iki 30 cm aukščio, visada žaliais lapais. Pumpurai iš pradžių būna šviesiai rožiniai su baltu pagrindu, o vėlų rudenį ryškiai rožiniai ir tokie išlieka iki lapkričio pabaigos.
‘Annemarie‘ – iki 40 cm aukščio kupstas visada žaliais lapais. Pilnaviduriai purpuriškai violetiniai žiedai žydėjimo pabaigoje tamsėja iki tamsiai rožinių, išsidėstę ilgose šluotelėse. Žydi nuo rugsėjo iki lapkričio vidurio. Dažnai skinami sausoms puokštėms.
‘Dark Beauty‘ – iki 20 cm aukščio kupstas žaliais lapais. Žiedai labai gražūs, raudonos rubino spalvos, išsidėstę tankiose šluotelėse. Žydi nuo rugpjūčio iki spalio. Labai ryškus akcentas tarp kitų viržių. 2002 m. gavo D. Britanijos dekoratyvinių augalų asociacijos apdovanojimą.
‘Dark Star‘ – labai žemas, dažniausiai ir 20 cm nesiekiantis kupstas žaliais lapais. Pusiau pilnaviduriai šviesūs rubino spalvos žiedai išsiskleidžia rugsėjo mėnesį.
‘J. H. Hamilton‘ – labai sena ir vertinga atspari šalčiams ir ligoms veislė, išauganti 20–25 cm aukščio. Lapai žali, žiemą nusidažo bronzine spalva. Pilnaviduriai, ryškiai rožiniai, ilgomis kekėmis suaugę žiedai skleidžiasi gana anksti, rugpjūtį, ir baigia žydėti rugsėjo pabaigoje.
‘Red Favorite‘ – žemas, vos 15–20 cm siekiantis, bet iki 60 cm skersmens kupstelis tamsiai žaliais lapais. Žiedai tamsiai rožiniai, labai ryškiai pilnaviduriai. Žydi anksti, nuo rugpjūčio iki rugsėjo pabaigos.
‘Radnor‘ – 25–30 cm aukščio kupstas tamsiai žaliais lapais. Žiedai šviesiai rožiniai su lelijų atspalviu. Labai gausiai žydi nuo rugsėjo iki spalio vidurio. Atsparus šalčiui ir iš dalies ligoms.
‘Kinlochruel‘ – dar viena anksti, jau rugpjūtį pražystanti veislė. Žiedai pilnaviduriai, balti išlieka iki rugsėjo pabaigos. Lapai žiemą nusidažo švelniai purpurine spalva. Veislė laikoma viena gražiausių iš baltai žydinčių viržių.
‘Boscoop‘ – 20–25 cm aukščio. Lapai vasarą geltoni, rudenį ir žiemą – vario ar bronzos spalvos. Žiedai alyviniai, žydi rugpjūčio–rugsėjo mėn. Veislė rasta gamtoje, gana atspari šalčiui ir ligoms.
‘Con Brio‘ – iki 30 cm aukščio. Lapai geltoni. Žydi rugpjūčio–rugsėjo mėn. tamsiai raudonais žiedais.
‘Firefly‘ – 30–40 cm aukščio ir 40–60 cm skersmens kupstas. Gražūs lapai – vasarą nuo oranžinių iki bronziškai gelsvų, žiemą oranžiškai geltoni. Žiedai alyviškai rausvi, skleidžiasi rugpjūčio–rugsėjo mėn. Labai tinkama spalvinėms kompozicijoms.
‘Gold Haze‘ – 25–30 cm, lėtai augantis kupstas. Lapai geltoni. Žiedai balti. Žydi rugpjūčio–rugsėjo mėn.
‘Golden Wonder‘ – tankus, iki 30 cm aukščio ir 50–60 cm skersmens kupstas. Lapai gelsvai žali, gauruoti. Žiedai lelijiškai rožiniai, skleidžiasi rugsėjo–spalio mėn.
‘Jan Dekker‘ – labai žemas, vos 10–15 cm aukščio siekiantis kupstelis. Lapai gausiai plaukuoti, pilkai melsvi. Veislė labai vertinama dėl lapų spalvos. Žydi rugpjūčio–rugsėjo mėn. šviesiai violetiniais žiedais.
‘Peter Sparkles‘ – apie 30 cm aukščio, pilkai žaliais lapais ir rožiniais rubino spalvos žiedais kupstelis. Žydi nuo rugsėjo pabaigos. 2002 m. veislė įvertinta D. Britanijos dekoratyvinių augalų asociacijos medaliu.
‘Silver Knight‘ – 25–30 cm kupsto lapai apaugę pilkais plaukeliais. Gerai auga sausose saulėtose vietose. Žiedai žibuoklių spalvos.
‘Wichwar Flame' – lapai geltonai oranžiniai, žiemą tamsiai oranžiniai. Žydi rugpjūčio–rugsėjo mėn. šviesiai rožiniais žiedais.
‘Long White‘ – aukštokas, apie 50 cm aukščio siekiantis krūmelis ryškiai žaliais lapais ir lelijų spalvos žiedais. Žydi vėlai, nuo rugsėjo pabaigos–spalio pradžios. Atsparus šalčiui ir ligoms.