Paminklas natūralumui
Mauritaniškosios vejos istorija labai sena. Į Ispaniją įsiveržę arabai ir maurai atsinešė meilę sodams, pagarbą augalams. Jie atgaivino romėnų akvedukus, sukūrė puikių sodų su žydinčių pievų fragmentais. Šios pievos buvo paminklas pietietiškam spalvingumui ir natūralumui.
Sodybos ploteliui, užsėtam žemaūgiais varpiniais žolynais su lauko gėlėmis, prigijo mauritaniškosios vejos pavadinimas. Apie XVII amžių ją užgožė Versalio parko šlovė, šiek tiek vėliau išpopuliarėjo angliškieji sodai ir klasikinės vejos.
XX amžiaus pabaigoje vėl susidomėta mauritaniškąja veja. Vystantis ir plečiantis miestams, keičiantis šiuolaikinėms technologijoms, aguonų, rugiagėlių, ramunių ir kitų laukinių gėlių mažėja. Taigi mauritaniškoji veja tapo savotiška priemone pusiausvyrai gamtoje ar sode atstatyti.
Žydinčių gėlių mišiniai palyginti su tradicinės vejos žolių mišiniais kainuoja maždaug dvigubai brangiau, bet juos išbandyti iš tiesų verta. Ant pakuočių dažnai rašoma „mauritaniškieji“, „japoniškieji“.
Kad smilgos suptųsi už lango
1. Kokie siauralapiai varpiniai žolynai galėtų sudaryti daugiamečių smilgų pievą smėlingoje dirvoje?
Jeigu smėlis grynas, nepatariama varpiniais žolynais užsėti didelio ploto. Geriau pirma patikrinti, ar sėklos sudygs. Smėlingoje dirvoje geriausiai auga raudonieji eraičinai.
2. Kada šiuos augalus sėti – pavasarį ar rudenį?
Geriausia sėti pavasarį, kai dirva drėgna ir sėklos greitai sudygsta.
3. Ar pasėjus bet kokį mišinį ir jo nepjaunant susidarys smilgų pieva?
Dirvą reikia užsėti smilgomis. Jeigu naudosite bet kokį mišinį, pievutėje dominuos tie augalai, kurių sėklų jame bus daugiausia.
4. Ar smilgų pievą reikia tręšti, bent kartą nupjauti?
Tokia pieva tręšiama bent kartą per metus. Pjauti galima savo nuožiūra. Svarbu jos neapleisti, kad neperaugtų.
Spalvingi žiedai vejoje
Sunkesniam dirvožemiui: baltasis dobilas (Trifolium repens), paprastasis gargždenis (Lotus corniculatus), apyninė liucerna (Medicago lupulina), pievinis katilėlis (Companula patula), pakrūminė bajorė (Centaure jarea), paprastoji baltagalvė (Leucanthemum vulgare), pievinis snaputis (Geranium pratense), paprastoji veronika (Veronica chamaedrys), rugiagėlė (Centaurea scabiosa), dirvinė raugė (Agrostemma githago), šilkažiedė gaisrena (Lychnis flos-cuculi), vaistinis putoklis (Saponaria officinalis), astrancija (Astrantia) ir kt.
Lengvesniam dirvožemiui: pakrūminė bajorė, paprastoji baltagalvė, paprastoji kraujažolė (Achillea millefolium), raudonasis dobilas (Trifolium pratense), smaliukė (Lychnis viscaria), vaistinis putoklis, aguona (Papaver), kvapioji vakarutė (Hesperis matronalis), sinavadas (Aquilegia), lubinas (Lupinus), mėlynasis palemonas (Polemonium caeruleum), pievinė vingiorykštė (Filipendulla vulgaris) ir kt.