O ką daro gyvenimu nusivylę ar sėkmės recepto neatradę žmonės? Jie moka pinigus už tai, kad pritraukti prie savęs sėkmę.
Tačiau ar gali „dienos citata įkvėpimui“, laimės ritualai ir milijonierių rašytinė motyvacija padėti pasiekti tikslų? Ar žodžiai „tu gali“ padeda sukurti pirmąjį verslą? Ar verta tikėti pasąmonės galia, apie kurią taip plačiai kalbama?
Šiandien žmonėms trūksta išlavinto mokslinio mąstymo, nes dauguma paskendę savo iliuzijose. Pranešime spaudai pateikiami 5 magiško mąstymo trūkumai, kuriuos pristato psichologas, Kauno jaunimo mokyklos ir Kauno suaugusiųjų mokymo centro direktorius Tomas Lagūnavičius.
1. Žmogus praranda savo asmenybę. Magiškas mąstymas teigia, kad reikia įsigyventi į kitą asmenį. Tokiu atveju žmogus savo asmenybės nesustiprina, tik dar labiau ji blėsta.
2. Prarandamas gebėjimas analizuoti kasdienybės egzistenciją ir suvokti realiai kiekvieną dieną vykstančius įvykius. Žmonės pradeda gyventi savo iliuzijų pasaulyje, sutrinka realybės suvokimas. Tiek vaikai, tiek suaugę turi išmokti veikti mokslo pagrįstais dalykais, analizuoti, kad suprastų, kaip iš tiesų vyksta.
3. Žmonės iškelia sau nerealius lūkesčius. Pavyzdžiui, galvodamas apie tikslą tapti garsiu pianistu, tu juo netapsi jei diena iš dienos nesimokysi ir negrosi. Tik svajonės ir didelio noro neužtenka
4. Nesiformuoja realūs įgūdžiai, kurie padeda adaptuotis. Kiti mokiniai tiki, jog gaus laimingą egzamino bilietą, įstos į svajonių specialybę, bet egzamino pasiruošimui laiko neskiria. Ir šioje vietoje jokios maldos nebepadės.
5. Nepasiteisinus lūkesčiams gali prasidėti depresija. Iškilus nesėkmei, nepasiteisinus lūkesčiams, žmones ištinka depresija. Tada jie vėl įkrenta į iliuzijų pasaulį ir grįžta prie to paties. Tai tarsi narkotikai.
„Technologijų amžiuje grįžta pirmykščiai dalykai – žmonės pradeda tikėti magija, burtais. Mokslas lieka antroje vietoje“, – apie dabartinį visuomenės mąstymą kalba psichologas. Ir priduria, jog būtina pradėti lavinti mokslinį mąstymą tam, kad žmonės negyventų iliuzijose tikėdami pasąmonės galia.