Dažniausiai nuo to, kokią kančią patiriame vaikystėje, priklauso mūsų viso gyvenimo judėjimo kryptis. Nesąmoningai. Jeigu tau trūko tėvo dėmesio, gyvenime ieškosi pripažinimo vyrų kompanijose. Jeigu vaikystėje neturėjai pakankamai maisto, gyvenime darysi viską, kad to maisto niekada netrūktų nei tau, nei tavo šeimai… Jeigu tave spaudė skurdas, nepriteklius ir pinigų stygius, o tai tave labai veikė – gyvenimą paskirsi finansinio saugumo užsitikrinimui, nesvarbu, kokiomis priemonėmis…
Kančia - mūsų gyvenimo formuotoja. Vaikystėje beveik niekas nuo mūsų nepriklauso, todėl kančią esame priversti tiesiog išgyventi, tačiau būdami suaugę, (atseit) savarankiški individai, sąmoningai ar ne – kančios stengiamės išvengti, todėl kartais tenka išsukti iš kelio bei paklaidžioti klystkeliais tol, kol patiri dar didesnę kančią, kuri priverčia tave sugrįžti, kur kančia atrodo ne tokia jau ir baisi…
Ir vis dėl to, kas sukelia kančią?
Įdėmiau pažvelgę į savo kasdienybę, pabandę ją šiek tiek paanalizuoti, pastebėtume mus nelaimingais padarančias 5 esmines priežastis:
1. Kūnas juda greičiau nei protas.
Viskas šioje Visatoje sukasi, juda. Mūsų kūnas juda kartu su planeta itin dideliu-kosminiu greičiu, tad kartais būna, kad protas nespėja paskui. Jis pasilieka prie vakarykščių įvykių, pasenusios patirties, nuoskaudų, kurios buvo padarytos visai kitoje erdvėje, kitose sąlygose, kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis.
Žmogus kenčia: nervuojasi, pyksta, kremtasi, bet blogiausia – nepaleidžia to įvykio, nes galvoja, kad ana situacija yra jo istorijos, jo identiteto dalis. Jis bijo prarasti save. O gal bijo savęs? Pamiršk, paleisk, nusispjauk ir atleisk. Kam kenkti sau pačiam? Nebūk kvailas. Nebesek sau liūdnos pasakos, geriau susikurk kitą, geresnę, šviesesnę – tą, kuri tau sekasi.
2. Protas juda greičiau nei kūnas.
Būna ir taip. Kančia kyla tuomet, kai protas nori gauti tai, ko kūnas dar negali duoti. Troškimas turėti didelį namą (neaišku, kodėl) su baseinu (kaip rodė per TV), kol dar fiziškai, materialiai tavo kūnas negali jo įpirkti (ar pastatyti) – pagimdo kančią. Protas jau gyvena toje būsenoje, svaičioja, įsivaizduoja ar pan., o kūnas atsilieka ir nespėja materializuoti visko, ką esi matęs per TV, kuri ir suprogramavo tave bei tavo troškimus.
Kantrybė bei pasitenkinimas esama padėtimi tave išlaisvins iš kančios. Apsidairyk aplink ir įvertink viską, ką per gyvenimą jau esi gavęs. Kiek žmonių tau padėjo tapti tuo, kas dabar esi, ką kasdien gauni ir kokį palyginus lengvą gyvenimą gyveni? Būk dėkingas ir kantrus. Svajok, tačiau nepersistenk įgyvendindamas savo svajones, projektus, vizijas. Vis tiek, visa tai yra tik vėjų vaikymasis - viskas laikina.
Ir pirmu ir antru atveju, žinok, kad tavo sveikas protas turi gyventi sveikame kūne – Čia ir DABAR. Antraip – Kančia.
3. Proto paskirtis – kontroliuoti.
Kai jau suvienodinai kūno ir proto greičius, ateina metas KONTROLIUOTI. Dažnas žemietis: kaimietis ar miestietis, stengiasi kontroliuoti tai, kas nekontroliuojama. Vieni, atseit, kontroliuoja darbuotojus, kiti procesus, finansus, kiti - resursus, dar kiti bando kontroliuoti biržas, fondus, netgi rinkas, o grįžę namo bando sukontroliuoti padėtį bei vaikus su žmona.
Visiškas atitrūkimas nuo realybės. Kančia garantuota: pyktis, nepasitenkinimas, lūkesčių nepateisinimas ir t.t. – visiška katastrofa. Protas gyvajam duotas tam, kad jis kontroliuotų, tačiau visų pirmiausia – savo kūno jusles bei emocijas (žodžius, veiksmus).
Didis yra tas, kuris sugeba sutvardyti savo jusles, tylėti, klausytis, išlikti ramus, kad ir kas aplinkui darytųsi. Juk kitas žmogus – kitas pasaulis ir, jeigu tu bandai jį sukontroliuoti, tau nepasisekė – kentėsi, anksčiau ar vėliau… Kontroliuoti reikia save, nes visa kita tavo protui nepaklūsta. Elkis protingai – kontroliuok tai, kas kontroliuojama. Tokiu būdu Kančia tave aplenks.
4. Sveikata.
Sveikata yra ne viskas, tačiau be sveikatos viskas yra niekas (Hipokratas). Sveikata reiškia veikimą. Kai esi sveikas, atrodo, viskas taip ir turi būti, nes tu tiesiog esi veikiantis (biorobotas?). Tačiau, pamiršęs pagrindinius sveiko gyvenimo principus, užlipi ant seno grėblio ir pajauti, kas yra sveikata ir kaip čia yra, kad sveikatos nebėra. Būti neveikiančiam – kančia.
Kartais sutrikimų pranešimus - simptomus užgesini tablete (kad galėtum eiti į darbą ir nejaustum skausmo), tačiau jeigu atguli dėl radikulito, ar, neduokdie, dėl insulto, supranti, kad geriau skirti dėmesio sveikatai bent valandėlę per dieną, maitintis energiją teikiančiu maistu bei kontroliuoti jusles – nesileisti į pykčius ar įtampas, sukeliančias dramas, nei žiūrėti pro langą kaip pro šalį eina tavo gyvenimas – labai lėtais žingsniais… Kad suspėtum išanalizuoti visas savo kančios, ligos ar traumos priežastis… Sveikame kūne gyvena sveikas protas (lot. sentencija)
5. Nėra meilės.
Tu esi tai, ką dabar darai: vartoji (tarkim, elektrą) - esi vartotojas, žiūri TV - žiūrovas, moki mokesčius - mokėtojas, pasinaudoji teisę atiduoti savo balsą (neaišku kam) - esi pilietis, dirbini kubilus – esi kubilius, žiedi puodus - puodžius, statai namus - statybininkas ir pan. Darbas yra tavo laimė, todėl, jei dirbi be meilės, t.y. nemyli savo darbo – tave aplanko kančia. Todėl – daryk tai ką myli, arba mylėk tai, ką darai. Arba - ir viena, ir kita.
Jeigu tavo darbas nemėgiamas, nemylimas – viena valanda darbe užtrunka amžinybę, tačiau jei tik įdedi meilės, supranti jo reikšmę bei prasmę, pasineri stačia galva ir jame paskęsti - savaitė prabėga kaip viena valanda. Tavo savaitės tampa nuo penktadienio iki penktadienio (o ne nuo pirmadienio iki pirmadienio). Nemylimas darbas, nemylimas vaikas, nemylimas tėvas, nemylimas amatas, nemylimas verslas – absoliuti kančia. Visiems - aplinkiniams, ne tik tau vienam.
Apibendrinant vienu sakiniu:
Mylėk tai, ką darai, daryk tai, ką myli, būk dėkingas už kiekvieną akimirką, rūpinkis savo proto ir kūno sveikata, kad protas neatsiliktų nuo kūno ar kūnas – nuo proto ir kančia bus tau nepažįstama, nebent papulsi į krizę.
Krizė, kaip ir kiekvienas reiškinys šiame gyvenime, turi dvi puses. Iš vienos pusės tai - kančia, grėsmė, o iš kitos – galimybė. Galimybė permąstyti įvykius, susibalansuoti kūno - proto santykius, išanalizuoti tos kančios priežastis bei pakeisti tuos įpročius, kurie privedė tave prie tos kančios.
Problema – iš lotynų kalbos – UŽDAVINYS. Turi ją (-jį) spręsti. Tai tavo gyvenimas, tavo sprendimas. Jei nežinai, kaip spręsti, susirask tą, kuris žino, kuris jau išsprendė ir gali su tavim pasidalinti. Prašyk ir tau bus duota, belsk ir bus atidaryta.