Suprantama, vieni ar kiti bruožai gali būti būdingi mums visiems, vienokiose ar kitokiose situacijose, ryškiau ar blankiau išreikšti, tad nebūkime labai kandūs ir kritiški vieni kitiems, vos perskaitę šį sąrašą. Taip pat turbūt nieko nuostabaus, kad tokios savybės kaip egoizmas ar išpuikimas atsikartoja veik visuose tipažuose, o patarimas perprasti slepiamą agresyvaus pašnekovo skausmą – tinka bene visada.
PRIMADONA
Šiam tipui svarbus tik jis pats:
- Arogantiškas: spjauna į aplinkinius ir paiso tik savo nuomonės. Mato ir girdi tik save.
- Išpuikęs: kupinas hiperbolizuotų minčių apie savo didybę ir pastangas.
- Nesveikai trokšta galios: siekiant tikslo, lipa per kitų galvas. Jei iš vadovo gauna neigiamą atsakymą, keliauja pas kitą.
- Nesukalbamas: automatiškai į viską atsako neigiamai. Net negali įsivaizduoti, kad kiti geba pasiūlyti kažką, kam galima pritarti.
- Agresyvus: įsisiautėja dėl menkiausios priežasties. Duria pirštu į skaudžiausias vietas, nesismulkina.
- Vaikiškas: lengvai įsižeidžia ir ilgai neatleidžia.
- Egocentriškas: viskas sukasi tik aplink jo idėjas ir pasiekimus, kalba tik apie save.
Kaip elgtis su primadona?
Bet kuriuo atveju, tai veikiausiai kompetentingas žmogus, o gal net vienas svarbiausių darbe, nepaisant to, daugelis nuo jo laikosi atokiai.
1. Empatija. Pabandykite išsiaiškinti, nuoširdžiai suprasti, kas slypi už jų karšto būdo, liepsnojančio užsidegimo, įsiūčio. Parodykite, kad jums įdomu, ką primadona galvoja, ką pasakoja, skirkite tam pakankamai laiko, išklausykite, nebėkite kaip dauguma kitų. Primadona tai įvertins.
2. Pasidalinti savijauta. Parodykite, kad vertinate šio tipo drąsų elgesį, bet taip pat paminėkite, kaip jaučiatės jūs, kai atmosfera ima kaisti. Jūsų emocijų, į kurias turite pilną teisę, primadona negali paneigti.
3. Priimti. Primadona veikiausiai nemedžioja jūsų konkrečiai, kaip žmogaus. Bandykite nepriimti viso to asmeniškai. Kai kitą kartą šis tipas vėl užsidegs teisuolio pykčiu pamėginkite sureaguoti maždaug taip: „Išties įdomu, net nepagalvočiau apie tai. Kaip elgsitės toliau?“
VISAŽINIS
Dažniausiai mums toks tipažas atrodo kaip neprašytas mokytojas:
- Viską žinantis: Mes nekenčiame visažinių, nes tai tipažas, kuris demonstruoja, kad žino viską geriau už visus. Žino viską apie viską, o jei kažkurioje srityje trūksta žinių – užpildo ją pramanais. Tai žmogus be stabdžių.
- Apšviečiantis: mato save kaip kolegų mokytoją. Mėgsta dozuoti savo išmintį ir niekada neužduoda klausimų.
- Išpuikęs: sėdi žinių piramidės viršūnėje ir žiūri į visus iš aukšto, kurie neišmano tiek daug.
- Kietakaktis: jis žino geriausiai ir niekada nekeičia savo nuomonės. Jei kas drįsta prieštarauti, gina užsispyrusiai savo teiginius. Aklai įsitikinęs, jog yra teisus.
- Tamsta mokytoja: visažinis stebi, visur ir visada, kad visi laikytųsi taisyklių ir nenukryptų nuo „teisingų“ bėgių.
- Pakvaišęs dėl detalių: visažiniui detalių niekada nebus per daug. Pats smagumas nerti į jas. Kam kažką atlikti lengvai, jei galima sunkiai?
- Visuomet ieško klaidų: visažinio rentgeno spinduliais skenuojantis žvilgsnis visada ieško klaidų, o klaidų klaidelių yra visada ir visur…
Kaip elgtis su visažiniu?
Akivaizdu, kad niekam nepatinka būti nuolat mokomais, klausytis pamokslų, tad toks tipas pažadina mumyse ne kokius pojūčius ir norus.
1. Padėkoti. Norėdami sustabdyti visažinio pamokslus tiesiog pasakykite „ačiū“. Šis žmogus vargu ar kada yra gavęs padėkos žodį ir tikrai apsidžiaugs įvertintas. Nebijokite, kad po padėkos visažinis dar labiau pradės pamokslauti. Jei taip nutiks, kitą kartą tiesiog dar pridėkite kelis žodžius: „ačiū, bet kaip tik apie tai aš jau žinau“.
2. Sukelti abejones. Visažiniui baigiant savo eilinę paskaitą jus varginančia ir neaktualia tema, galite pažvelgti jam į akis ir pasakyti: „Tikrai stebina, kiek daug tu žinai. Bet sakyk ar kada nors sudvejoji šitomis žiniomis? Ar yra temų, į kurias, tavo manymu, dar reiktų pasigilinti?“ Tikslas – priversti visažinį susimąstyti, sudvejoti, ko pasekoje jis nustos kalbėti. Šypsena ir išmintingas žvilgsnis gali padėti spustelti visažiniui stabdį. Svarbu tą daryti nuoširdžiai, be ironijos.
3. Išsyk susidomėti. Kitas būdas yra parodyti savo smalsumą išsyk, kai tik visažinis pradeda kalbą, tarsi jį aplenkti: „Ei, klausyk, tai išties labai rimtai susimąstyti verčiantis klausimas“. Taip išsyk pripažindami temos svarbą, sudėtingumą, sumažinsite kalbėtojo norą kažką įrodinėti.
PAGYRŪNAS
Turbūt mažai kas taip atstumia, kaip pagyrūnas darbe, štai kaip dažniausiai jis mums atrodo:
- Galvoja tik apie save: visas pasaulis sukasi apie jį ir jo pasiekimus, egocentriškas
- Suktas ir netikras: šis žmogus mielai pasisavina kitų idėjas ir pristato kaip savo.
- Vaikiškas: jam reikia milžiniško dėmesio, pagyrų ir susižavėjimo net dėl menkiausių dalykų.
- Kuria pramanus: į pasakojimą save įpina kaip pagrindinį veikėją ir pasuka įvykius taip, kad paryškintų savo teigiamas puses.
- Niurzga: kažkam kitam sublizgėjus ima burbuliuoti, reikšti nepasitenkinimą. Nemėgsta kai giriami kiti.
- Susireikšminęs išpuikėlis: Saviironijos jausmas jam visiškai svetimas, daro viską, kad būtų dėmesio centre.
- Demonstratyvus: Visus apdovanojimus ir diplomus iškabina ant sienos, norėtų už visus savo pasiekimus gauti medalius ir taures. Geriausio „Metų darbuotojo“ titulas, artėjant Kalėdoms, privalo būti jo. Tiesiog dievina atrodyti geriausiu.
Kaip elgtis su pagyrūnu?
Tai sumanus ir konkurencingas darbuotojas, kuris reikalauja daug dėmesio sau. Galima palyginti šį darbuotoją su gėle, kuriai reikia daug vandens ir gerų apšvietimo sąlygų. Lieka tik klausimas, kas imsis šio reiklaus augalo priežiūros. Visi, kai kurie ar niekas, tiesiog paliekant nudžiūti.
1. Kas svarbiausia. Pamėginkite suprasti, kuo labiausiai jis giriasi, kokie laimėjimai ir pasiekimai kartojasi. Susikoncentruokite ir pateikite atsiliepimus tik apie tuos svarbiausius. Taip sutaupysite jėga ir nebereikės visko iš eilės klausytis, viskuo žavėtis.
2. Paskatinkite. Pakiškite pagyrūnui mintį, kad pats laikas susirūpinti naujais pasiekimais.
3. Paradoksalioji intencija. Elkitės priešingai nei norisi. Vietoje kritikos – pagirkite, tai paradoksaliai sušvelnins jūsų susierzinimą.
4. Yla maiše. Pagyrūnas nešneka apie savo klaidas, o jų pasitaiko visada. Parodykite smalsumą ir užduokite kelis tyrinėjančius klausimus, gali paaiškėti, kad ne viskas taip gražu ir kažkas jo pasakose nesueina. Tas turėtų sumažinti jo norą jums girtis ar kalbėti ta tema.
SUPEROPTIMISTAS
Pasirodo, kad pozityvus ir gerai nusiteikęs kolega irgi gali erzinti:
- Pozityvus: supersmagus kolega, kuris taip gerai nusiteikęs, kad atrodo yra kažkoks dirbtinis, netikras.
- Naivus: optimisto akyse blogų idėjų nėra, tad jis yra šiek tiek nenuovokus ir kvailas, mat tiesiog nemato šešėlinės reiškinių pusės, nėra objektyvus.
- Socialus: priverstinė darbdavio socializacija su vynu, vafliais ir loterija, laisvu po darbo laiku, jam visiškai tinka, mėgsta įvairiausius susirinkimus, susitikimus. Apskritai mėgsta komandinį darbą. Kuo daugiau komandinio darbo – tuo geriau, esame kaip viena didelė ir laiminga šeima, aišku toks perlenkimas erzina.
- Nuolankus valdžiai: patinka vadovybė ir VISKAS ką vadovybė daro ar siūlo – patinka, ryškus perdėtas konformizmas su šypsena veide.
- Pernelyg jautrus: darbe jam svarbu viena – siūlyti savo paslaugas ir neigiamą atsaką priima maksimaliai asmeniškai.
- „Kolega rasistas“: nemėgsta tų, kurie yra skeptiški, pikti. „Negi sunku darbe būti linksmiems?“, „Gera nuotaika nėra būsena, tai pasirinkimas“ ir panašiomis kalbomis toks tipas jums tiesiog draudžia būti savimi ir prievartauja vaikščioti su dirbtine šypsena.
Kaip elgtis su superoptimistu?
Pykti ant tokio pozityvaus kolegos yra beveik tabu, t. y. tarsi šventvagiška, tačiau išties nėra jokios priežasties gėdytis savo natūralios reakcijos. Esmė tame, kad superoptimistui tiesiog gyvybiškai atrodo svarbu įsitikinti, jog viskas klostosi gerai, kad visi džiugiai pritaria, kas savotiškai sukuria emocinio smurto situaciją, kai natūralūs jausmai yra draudžiami, nuvertinami, ignoruojami.
1. Kas įskaudino? Silpnoji superoptimisto vieta yra ta, kad jis nemėgsta konfliktų ir tai yra mokymosi stabdis, tad ir bukumo prielaida. Svarbu išsiaiškinti, kur yra tos baimės konfliktuoti šaknys. Kur superoptimistas įgijo tos blogos patirties, kas taip išgąsdino, įskaudino. Radę atsakymą, imsite geriau suprasti superoptimisto elgesį, tad lengviau valdysite situaciją.
2. Visokia patirtis naudinga. Priminkite apie nuosmukius ir pakilimus, apie liūdnus dalykus, kurie kažko išmoko, apie pamokas, nesėkmes, kurių priėmimas išėjo į gerą ir tapo tramplinu progresui.
3. Chaoso baimė. Superoptimistas nesugeba valdyti neigiamos informacijos, blogos naujienos baugina ir į jas jis reaguoti moka tik vieninteliu būdu – šypsena. Pasakykite, nuraminkite, kad kontroliuojate situaciją bei pakvieskite jį drauge su jumis stebėti įvykius, parodykite kaip tvarkomi nesklandumai, kaip sprendžiami „purvini“ reikalai. Galų gale superoptimistas išdrįs nusileisti į rūsį.
PESIMISTAS
Žmogus, nematantis sprendimų:
- Negatyvus: nuolat pasirengęs apšviesti ryškiausia šviesa tik negatyvią informaciją, neturi jokių pozityvių lūkesčių.
- Mirtinai įsibaiminęs: jo mintyse blogiausias įvykių scenarijus. Užkrečia aplinkinius neviltimi.
- Neurotiškas: vidury baltos dienos mato pamėkles ir šventai įsitikinęs, kad viskas baigsis blogai.
- Neužtikrintas: bijo apsispręsti, niekada nėra niekuo tikras.
- Džiaugsmo žudikas: visus pasiūlymus sutinka žodžiais „ne, neveikia“ arba „mes jau bandėme“. Kaupia istorijas apie viską, kas nutiko blogo įmonėje, nuo jos gyvavimo pradžios.
- Krizių maksimalistas: niekada nekalba apie iššūkius, tik apie problemas. Perdeda nereikšmingus dalykus, dramatizuoja buvusius, esamus ar galimus įvykius bei situacijas.
Kaip elgtis su pesimistu?
Pesimistui visada viskas atrodo per gerai, kad būtų tiesa. Tai amžinas niurzga, kuris it kurmis nuolat rausia ieškodamas klaidų net ir ten, kur viskas puikiai funkcionuoja.
1. Išreikškite solidarumą. Nesakykite pesimistui, kad jis pesimistas, tai tik pablogins padėtį, užsitrauksite jo pyktį. Pamėginkite problemą pamatyti jo akimis, parodyti, kad supratote jo požiūrį, mintis. Tai nereiškia, kad pritariate, tiesiog tai, jog išgirdote žinutę.
2. Eksperimentas. Įsivaizduokite situaciją, kaip smagų eksperimentą ir galvokite apie pesimistą, kaip apie ekscentriką, kaip apie keistą žmogų, ypatingo būdo veikėją, kažkokios įdomios istorijos personažą. Tai žmogus, kuris neturi nieko prieš jus asmeniškai, tiesiog jis yra iš tokio tipo veikėjų, kur išdrįsta pasakyti, kad žemė plokščia, kai dauguma mano, kad ji apvali. Pagalvokite, jog jums pasisekė, kad turite tokį kolegą, kuris išdrįsta būti tiek radikaliai skeptiškas ir atveria naujus žmogiškos būties horizontus, kurių šiaip nesutinkame kasdienybėje.
3. Raskite elgesio priežastį. Pamėginkite patyrinėti, kas galėjo paskatinti žmogų imtis tokio vaidmens darbe. Gal jis išgyveno išties kažkokią skaudžią dramą. Paklauskite pesimisto, kur jis geriausiai sublizgėjo „argi aš jums nesakiau“ tipo įžvalgomis.
OPONENTAS
Dažniausiai tokio tipo žmones įvardiname kaip sabotuojančius darbą:
- Nusivylęs: jaučiasi nepastebėtas, neįvertintas, kaupia savyje apmaudą.
- Apkalbinėtojas: bjauriai visus ir viską apkalba, piktdžiugiškai juokauja.
- Intrigantas: nuolat stengiasi sukiršinti, supriešinti žmones.
- Melagis: meluoja nė nemirktelėdamas, kad tik būtų jo tiesa.
- Lėtas: dirba lėčiau už vėžlį, kasdien ragina visus neskubėti.
- Žlugdytojas: kaišioja pagalius į ratus visur, kur tik gali.
- Nelabas: mėgaujasi matydamas, kai darbe viskas klostosi blogai. Užuot gesinęs ugnį, papila alyvos.
Kaip elgtis su oponentu?
Šio tipo kolegos nemėgsta, kai kažkas daro jiems poveikį ir yra kategoriškai nusiteikę prieš bet kokius pokyčius. Jie nori nuo jų apsisaugoti ir darys viską, kad tik įmonėje nepapūstų nauji vėjai.
1. Vėlgi, kaip visa tai prasidėjo? Pamėginkite suprasti. Už bet kokio pasipriešinimo turi slypėti ir pozityvus susidomėjimas kažkuo. Paklauskite oponento, nuo kada jo savijauta tapo tokia, kaip viskas prasidėjo?
2. Kito batuose. Pažvelkite į situacija oponento akimis, gal yra išties argumentų, kuriems jūs pritariate. Pamėginkite pažvelgti į tai sportiškai ir jei būtumėte oponento advokatas, kaip jį gintumėte. Tai sušvelnins jūsų pyktį ir bejėgiškumo jausmą, šalia tokio asmens.
3. Namų darbai. Pagalvokite, ką kitą kartą atsakysite oponentui, kai jis norės vėl pasikalbėti su jumis apie kažką neigiamai. Paklauskite savęs, kaip galėtumėte oponentą motyvuoti atsiverti, kad ir nedideliems pokyčiams.
KELEIVIS BE BILIETO
Tai žmogus, kuriam trūksta atsakomybės:
- Tinginys: dirba kaip įmanydamas mažiau. Pliurpia kiek tik gali.
- Apgaulingai slidus: atrodo labai užimtas, skęstantis užduotyse, bet daugiau laiko skiria padangų tvarkymui nei darbui.
- Nekompetentingas: mano, jog niekas nepastebi jo išsisukinėjimų, bijodamas, kad kiti pamatys ir supras, kad yra mažai ko vertas. Vengia sudėtingų darbo užduočių, bijodamas save demaskuoti.
- Ciniškas: sąžiningumo ir bendruomeniškumo jausmai jam svetimi.
- Veltėdis: mėgaujasi kitų įdirbiu, pastangomis, pats nelabai kuo prisidėdamas.
- Nebrandus: tai žmogus, kuris taip ir neišaugo savo viduje, liko paaugliu, neprisiimančiu atsakomybės. Kiti viską sutvarkys už mane.
Kaip elgtis su keleiviu be bilieto?
1. Skaidrumas. Gerai veikia skaidrumas, kai atsiranda priemonės ar būdai viešai parodantys kiekvieno indėlį ir pasiekimus.
2. Hedonizmo pasekmės. Dažnai toks žmogus yra hedonistas, besivaikantis tik lengvo ir malonaus gyvenimo. Pamėginkite jam parodyti, kas nutiktų, jei visi taip elgtųsi kaip ir jis.
3. Tiesa. Jei išdrįsite, pasakykite keleiviui be bilieto maždaug taip: „Gerbiamasis, jei gali apsieiti be mūsų, mes irgi išgyventume be tavęs“.
EPILOGAS arba NAUDINGI patarimai
- Pradėkite nuo savęs. Kartais nesusipratimų priežastis ir problema gali būti tame, jog mes norime, kad visi būtų tokie kaip mes.
- Prisiimkite atsakomybę. Jei matote, kad bendradarbis kažko stokoja, padėkite. Net jei tai neįtraukta į jūsų tiesiogines pareigas. Palengvindami darbą jam, galiausiai palengvinsite ir sau.
- Savityra. Išsiaiškinkite, kaip veikiate kitus žmones. Motyvuojate ar žlugdote jų motyvaciją?
- Skirtumai yra puiku! Ar tikrai apsieitumėte be problematiškų kolegų? Kur jų trūkumai virsta privalumais? Jei ydas nusveria dorybės, daug ką galima atleisti. Išmokime pakęsti talentus.
- Pažvelkite į save iš šalies. Kai važiuojame automobiliu, mus erzina dviratininkai. Kai miname dviračio pedalus, mus erzina vairuotojai. Pasitreniruokime įlįsti į kito kailį.
- Esmė – kiti. Jei norite elgtis su kolegomis vienodai, turite elgtis su jais skirtingai. Nėra dviejų vienodų žmonių, turinčių vienodus poreikius, savybes. Prisiminkite, kad nepažinę savęs, nesuprasite ir kito.
- Konfliktai. Darbo vieta, tai nėra pūkuotų kiškučių klubas, rožės turi spyglius. Čia ateiname dirbti, o konfliktai sukelia ir teigiamų pasekmių.
- Požiūris. Pakeisti žmones yra sudėtinga. Dažniausiai, vienintelis dalykas, ką galime keisti, tai save.
- Savybės. Kokios Jūsų, kaip darbuotojo, savybės? Kokie įgūdžiai? Būkite savimi ir pasinaudokite tuo, ką mokate.
Be abejo, čia pateiktos tik labai bendros gairės, apie viską daug išsamiau rasite autoriaus knygoje. Taip pat svarbu paminėti, kad tai visgi nėra mokslu grįsta tipologija, bet tiesiog H. Stenstrøm praktinis apibendrinimas, kuris pagal savo išsilavinimą yra žurnalistas ir verslo įmonių konsultantas.
Parengta pagal Per Henrik Stenstrøm knygą „Erzinantys kolegos: būdai, kaip suriesti juos į ožio ragą“ (2023)