Perfekcionizmas vienoje ar keliose srityse gali būti naudingas siekiant geriausių rezultatų, tačiau pastangos būti geriausia visur ir visada kartais turi gerokai liūdnesnių pasekmių – sukelia nuovargį, nusivylimą savimi ir pasauliu, įneša įtampos į santykius, o ilgą laiką dalinant save į visas įmanomas puses galite pakenkti ir savo fizinei bei dvasinei sveikatai.
Nesuprantate, kur dingsta laikas ir jaučiatės įstrigusi užburtame rate tarp daugybės įsipareigojimų, norų ir siekio išgelbėti pasaulį? Patarimų, kodėl verta sulėtinti tempą ir daryti mažiau, gausu Grego McKeowno knygoje „ESENCIALIZMAS. Disciplinuotas mažiau siekimas“. Tarp šeimos, verslo ir gausybės projektų besiblaškęs autorius dalijasi patirtimi, kaip išsigryninti prioritetus ir išgirsti save.
Jei esate ambicinga ir kūrybinga asmenybė, besidominti galybe sričių, pasirinkti keletą svarbiausių krypčių gali atrodyti neįgyvendinama užduotis. Jaučiate, kad nuolatinis bėgimas vargina, tačiau sustoti dar sunkiau, nes baisu prarasti per ilgą laiką sukurtą įvaizdį, pamatyti save kitaip? Tačiau išties savo gyvenimo redagavimas ir kai kurių dalių ištrynimas gali būti džiugesnis nei pasirodys iš pradžių. Nors nelengva pradėti, pamatysite, kad atsisakymai atneša ne tik kaltę ar nepatogumą, bet ir gausybę atradimų.
Išsigryninus prioritetus, atsisakius bereikšmių veiklų ir nustojus dosniai dalinti savo laiką į kairę ir į dešinę, susitelkus ties savo norais ir pagrindiniais tikslais, gyvenime atsiranda daugiau lengvumo, aiškumo ir džiaugsmo. Galbūt atsisakius padėti kolegai įvykdyti savo užduotis, spėsite į spektaklį vaiko darželyje ar mokykloje, o perleidus vadovavimą namo bendrijai ar tėvų komitetui, bus lengviau rasti laiko įdomiai knygai ar geram spektakliui, vakarienei su antra puse.
Kaip išgirsti tikruosius norus ir išsigryninti vertybes? Knygos „ESENCIALIZMAS. Disciplinuotas mažiau siekimas“ autorius pateikia paprastų ir realiai įgyvendinamų metodų, kuriais pasinaudojus nebereikės blaškytis. Itin svarbu užduoti sau taiklius klausimus.
Ar savo laiką ir energiją investuoju išmintingiausiai, kaip galiu? Ar tai veda mane prie geriausių rezultatų man svarbiose srityse?
Ar vėliau nesigailėsiu savo sprendimo? Ar tikrai to noriu? Šiuos klausimus verta sau užduoti prieš sutinkant kažko imtis, kad vėliau netektų gailėtis ištarto „taip“.
Ar užimtumas išties rodo svarbą, reikšmingumą? Ar daug veiklų man daugiau duoda, ar atima?
Kas yra patys svarbiausi žmonės mano gyvenime? Kam norėčiau skirti daugiau laiko?
Ar dažnai priimu sprendimus vadovaudamasi nuostatomis „Aš privalau“, „Viskas svarbu“, „Aš galiu padaryti viską“? Kas būtų, jei pabandyčiau jas pakeisti į „Aš norėčiau“; „Man įdomu“; „Man svarbiausia“.
Kur yra sunkaus darbo vertės ribos? Kada esu produktyvesnė – kai darau daug dalykų vienu metu, ar kai susikaupiu ties viena užduotimi?
Ar skiriu pakankamai laiko išnagrinėti išnagrinėti visas galimybes, pamąstyti, planuoti veiksmus, įvertinti rezultatus? Kada paskutinį kartą leidau sau ramiai prisėsti pamąstyti?
Ar gavusi pasiūlymą, klausiu savęs, ar man tai tikrai svarbu? Jei neturėčiau šios progos, ką būčiau pasirengęs paaukoti, kad ją turėčiau? Jei dar nedalyvaučiau šiame projekte, kiek stengčiausi į jį patekti?
Ar dažnai žaidžiu? Žaidimas ne tik padeda atrasti tai, kas svarbu. Jis svarbus pats savaime, nes veikia smegenų plastiškumą ir asmenybės kūrybiškumą.
G. McKeownas siūloma sistema padeda atskirti, kas yra svarbu, atmesti, kas nesvarbu bei pašalinti kliūtis, kad svarbiausi dalykai būtų įgyvendinti kuo mažesnėmis pastangomis. Disciplinuotas mažiau siekimas leidžia nukreipti savo energiją, pastangas ir laiką į svarbiausių tikslų įgyvendinimą.