Mokslininkas teigė, kad žmonės turėtų stengtis kalbėti teigiamai, viltingai, vengti negatyvių minčių. Tačiau stengiantis atsikratyti tokių minčių rezultatas dažnai būna priešingas – kuo labiau stumi jas į šalį, tuo labiau jos kamuoja.
Nepaisant to, kad N.M. Peale teorija populiari iki šių laikų, tyrimai rodo, kad nuolatinis savęs įtikinėjimas, kad viskas bus gerai, laimingos ateities įsivaizdavimas dažnai sukuria priešingą efektą. Tai dar vienas paradoksas.
Laimei, ir senoji filosofija, ir šiuolaikinė psichologija siūlo alternatyvą – taip vadinamą „negatyvų kelią į laimę” - toks požiūris padėtų paaiškinti įdomų netikėtumą – kodėl ekonomiškai skurdesnėse ir menkiau išsivysčiusiose šalyse dažnai žmonės teigia esą laimingesni nei turtingų šalių piliečiai.
Psichologas Albertas Eliss, remdamasis senovės stoikų filosofais, teigia, kad jei nesame užtikrinti ateitimi, geriausias būdas – tikėtis blogesnio ateities scenarijaus, o ne geresnio.
Norintiems nugalėti viešumos baimę jis pataria nebijoti neigiamo kitų požiūrio ir padaryti ką nors netikėta – uždainuoti prekybos centre ar nepažįstamiems kartas nuo karto pasakyti, kiek dabar valandų. Tokius pratimus Ellis vadina „gėdos jausmą, drovumą įveikiančiais pratimais“.
Keletas keistų žvilgsnių į jus padės nugalėti savo baimę.
Psichologai teigia, kad šis tikėjimosi blogesnių dalykų metodas – technika, kurią stoikai vaidino „piktųjų jėgų apgavimu“ – gali sumažinti pyktį ir kitus neigiamus jausmus. Toks metodas dar vadinamas gynybiniu mechanizmu.
Pozityvus mąstymas, priešingai – pastangos įtikinti save, kad viskas turi pavykti sklandžiai, padidina nusivylimą, jei nepasiseka.
Tačiau tai dar nereiškia, kad pozityvus mąstymas yra blogas dalykas.
Tačiau jo populiarumas užgožia taip vadinamąjį „apdairųjį optimizmą“. Taigi, tikėkitės geriausio, bet būkite pasiruošę ir blogiausiam.
Numatykite, kad gali iškilti nesutarimų giminių susibūrime, kad per atostogas dažnos finansinės problemos, kiti nesklandumai, tačiau džiaukitės jomis, džiaukitės gyvenimu.