Gal net kalbėjotės su savo vyru ar žmona, tėvu ar motina… O po pokalbio ne tik nepajutote artumo jausmo, bet patyrėt bedugnę, kuri atskyrė Jus taip, kad nebenorite daugiau net prisiartinti.
Kodėl taip įvyksta? Dėl vertinimų ir kaltinimų mūsų kalboje.
– Ką, tu negali tokio paprasto dalyko padaryti?
– Gal tu durnas? Gal tau „ne visi namie“?
– Tu visada... Tu niekada...!!!
Mes, žmonės, esame keisti padarai. Kaltiname, vertiname, įžeidinėjame vieni kitus, norėdami pabrėžti savo pranašumą, savo teisybę. O po to stebimės, kodėl visi vaikšto susiraukę ir nelaimingi? Kodėl skyla santykiai ir vis daugiau žmonių renkasi vienatvę? Nes tuomet niekas nedaro Tau neplanuoto „šalto dušo“ savo žodžiais.
Maršalas Rosenbergas nesmurtinės komunikacijos (NVC) teoriją išsamiai aprašė 1999 metais išleistoje knygoje „Nesmurtinė komunikacija: kalba, kuria siekiama gyvenimo“ (Nonviolent Communication: A Language of Life). Ši knyga tapo pagrindiniu šaltiniu, kuriame jis išdėstė savo metodiką ir principus.
Taip pat daktaras Maršalas dalinosi savo įžvalgomis paskaitose apie nesmurtinę komunikaciją savo paskaitose. Jis dalija žmones į „šakalų“ ir „žirafų“ bendruomenes.
Kas per gyvūnai yra šakalai? Jie elgiasi nelabai kilniai. Gali užpulti iš pasalų. Nėra labai malonūs, kaip ir jų bendravimo maniera.
Kuo pasižymi žirafos? Tai kilnūs gyvūnai. Žirafos yra aukštos, todėl stebi situacijas tarsi iš šalies. Ir kai kažkas elgiasi šakališkai, klausia: „Kodėl“? Kodėl žmogus taip kalba? Koks jo poreikis nėra patenkinamas? Kokie jo jausmai yra užgauti? Gal jis taip išauklėtas ir į jo programinę įrangą niekas neinstaliavo etiketo, moralės normų, bendravimo manierų?
Juk vaikai kopijuoja suaugusius. Jei jie nematė kitokio elgesio modelio aplinkoje, kurioje augo, tiesiog negali jo ir panaudoti. Tai tas pats kaip su kompiuteryje įdiegtomis programomis. Negali atsidaryti tam tikros rūšies failų, kol neįsidiegi reikiamos programos.
Kaip padaryti, kad šakalai pereitų į žirafų bendruomenę? Kokia yra žirafų bendravimo paslaptis? Yra kelios taisyklės:
Kalbėk BE VERTINIMŲ. Daug, mažai, gerai arba blogai… Visa tai labai subjektyvų. Tai kas vienam yra tiesa, kitam yra melas. Todėl geriausia yra vengti bet kokių palyginimų ir vertinimų savo kalboje.
KALBĖK apie FAKTUS. Tikrus įvykius, be vertinimo gerai tai ar blogai.
KALBĖK tik apie SAVO JAUSMUS. Kai aš girdžiu tai, ką tu sakai, aš jaučiuosi nejaukiai...
Šių taisyklių integravimas į savo bendravimo manierą padeda užmegzti tikrą artimą ryšį su žmonėmis. Kai atmetame kaltinimus ir vertinimus, bet fokusuojamės į savo jausmus ir norą suprasti kitą žmogų, įvyksta tikra bendravimo magija.
Daktaro Maršalo Rosenbergo sukurta nesmurtinės komunikacijos (NVC) metodika yra galingas įrankis, padedantis kurti autentiškus, supratimu ir empatija grįstus santykius. Pagrindinė NVC idėja – skatinti žmones sąmoningai ir pagarbiai išreikšti savo jausmus bei poreikius, taip sukuriant erdvę ne puolimui ar konfliktui, o tarpusavio supratimui. Nesmurtinė komunikacija orientuota į empatiją ir gebėjimą atvirai bei sąmoningai bendrauti net sudėtingose situacijose.
NVC pagrindas yra supratimas, kad už kiekvieno žmogaus veiksmų slypi poreikiai, kuriuos dažnai sunku išreikšti tinkamai. Rosenbergas kviečia mokytis atpažinti ir išreikšti savo jausmus bei poreikius, nepuolant kito žmogaus, nesmerkiant ar kaltinant. NVC moko, kad smurtas – tai ne tik fizinis veiksmas, bet ir žodinis, kurį gali sukelti kitam žmogui nesąmoningai.
Štai keturi nesmurtinės komunikacijos žingsniai, kuriuos Rosenbergas siūlo praktikuoti
1. Stebėjimas be vertinimo. Pirma, stebime situaciją, tačiau stengiamės vengti vertinimų, interpretacijų ar kaltinimų. Tiesiog konstatuojame faktus. Pavyzdžiui, vietoj „Tu niekada manęs nesiklausai“ būtų geriau pasakyti „Kai pradėjau kalbėti, tu paėmei telefoną ir pradėjai rašyti žinutę“.
2. Jausmų išreiškimas. Antra, įvardijame, kaip jaučiamės, kai įvyksta tam tikra situacija. Ši dalis moko būti sąmoningu dėl savo emocijų, pavyzdžiui: „Aš jaučiuosi ignoruojamas“.
3. Poreikių identifikavimas. Trečia, išreiškiame, kokie poreikiai slypi už mūsų jausmų. Kiekvienas jausmas yra susijęs su tam tikru poreikiu – neatliepti poreikiai kelia neigiamas emocijas, o atliepti – teigiamas. Pavyzdžiui: „Man svarbu, kad mes turėtume abipusį dėmesį, kai kalbamės“.
4. Prašymo išreiškimas. Paskutinis žingsnis – aiškus ir konkretus prašymas, kuris nėra reikalavimas ar ultimatumas. Pavyzdžiui: „Ar galėtum padėti telefoną ir pasikalbėti su manimi, kai būsi laisvas?“.
Nesmurtinė komunikacija keičia bendravimo kultūrą, nes moko ne tik bendrauti aiškiai, bet ir klausytis su tikru ketinimu suprasti kitą. Tai ypatingai svarbu santykiuose, kai kyla konfliktai ar nesutarimai. NVC skatina ieškoti ne kompromiso, o abipusės naudos ir supratimo.
Ši metodika gali padėti spręsti konfliktus ne tik šeimose ar artimuose santykiuose, bet ir darbo aplinkoje, draugystėse bei visuomenėje. Tai būdas, kaip išmokti ne tik išreikšti save, bet ir išgirsti kitus, nesiekiant dominuoti ar laimėti ginčą.
Įvaldžius nesmurtinę komunikaciją, žmogus pradeda geriau suprasti save, lengviau įvardija savo poreikius ir taip kuria santykius, kurie yra pagrįsti pagarba ir tarpusavio supratimu, o ne nesutarimais ar žodiniu smurtu.