„Kiekvienas geras poelgis, kad ir koks nereikšmingas, visada yra reikalingas“ (Ezopas)
Deja, mūsų kultūroje dažnai esame geri tik tiems, kurie buvo geri mums, ir negeri su tais, kurie elgėsi nemaloniai. Tačiau kaip gi būti geram, patyrus neteisybę ir šiurkštų elgesį?
Kai susiduriame su tokiu gerumu, kuris nepaiso nepalankių aplinkybių ir priešingo atsako, būname sukrėsti. Kai esame geri kad ir kas būtų, matome, kaip viską keičia mūsų kasdieniniai pasirinkimai.
Vienas iš žingsnių, mokantis gerumo poelgių yra pastebėti būdus, kuriais žmonės jūsų aplinkoje būna geri jums ir kitiems. Galima užsirašyti savo atliktus gerus darbus, kuriuos pastebite per dieną. Dažnai, ypač šeimoje, gerumo darbus laikome savaime suprantamu dalyku. Kažkas gamina maistą, plauna indus po valgio, kažkas išskalbia rankšluosčius, išvalo grindis, išblizgina veidrodžius ir nupjauną veją, bet niekas neteikia reikšmės šiems paprastiems, tačiau svarbiems gerumo aktams. Tai gali būti daugiau nei praktiški darbai, tai gali būti būdas sutuoktinių meilei išreikšti. Bet ar kas nors laiko šiuos poelgius būdais mylėti?
Dažnai žmonės nustemba, kiek daug gerų poelgių gali pastebėti per trumpą laiką. Kai pastebime tokius poelgius ir vertiname juos, mūsų pačių troškimas rodyti gerumą auga. Kai imame norėti būti gerais žmonėmis, tampa lengviau pastebėti galimybes gerumui reikšti visą dieną. Tokių galimybių yra visur, kur tik sutinkame žmonių.
Gerumas reiškia tarnauti kitam, net jeigu tai reikalauja pasiaukojimo. Negalime išties mylėti, jeigu nenorime aukotis.
Dažnai mes taip įsisukame į savo rūpesčius, kad nepastebime aplinkinių poreikių. O kai juos pamatome, jau reikia žengti didžiulį žingsnį, kad sureaguotume. Greičiausiai tai pareikalaus paaukoti vieną iš brangių dalykų arba juos abu: pinigus ir laiką. Galbūt manome taip: „padėčiau jeigu galėčiau, bet kadangi negaliu, tai paaukosiu labdarai“. Aukoti labdarai iš ties yra geras poelgis, ir kartais tai geriausia, ką galime padaryti, bet asmeniškais kasdieniniais gerumo poelgiais galime nuveikti daug daugiau.
Maždaug prieš 2000 metų graikų filosofas Sokratas įspėjo „Saugokis bevaisio užimto gyvenimo“. Šiandien mums gali atrodyti, kad neturime laiko padėkoti pardavėjai, pasakyti teatro darbuotojui, kad kažkas automobilių stovėjimo aikštelėje paliko įjungtas automobilio šviesas. Gyvenimas būtų daug malonesnis, jeigu žmonės mums būtų svarbesni už laikrodį ir dienotvarkės punktus. Kai gerumas tampa natūralia gyvenimo dalimi, mums nereikia stabtelėti ir pamąstyti kaip būti gerais ir ar verta visa tai daryti. Kiekvienas turime skirtingų gebėjimų ir galimybių. Iššūkis – panaudoti turimas žinias ir įgūdžius, kad patenkintume aplinkui mus esančiųjų poreikius.
Kitas žingsnis, jei ketiname tapti išties gerais žmonėmis, tai yra mūsų požiūrio keitimas. Savanaudiškasis „aš“ sako: „Būsiu geras tau, jei būsi geras man“. Tikra, nuoširdi meilė sako: „Būsiu geras, nepaisant tavo požiūrio į mane“. Kaip stiprinti tikrąjį „aš“? Kaip patirti tą požiūrio pokytį, kai nusiteikiame būti geri kitiems, net jeigu tai nepažįstami žmonės arba (o tai dar sunkiau) mes juos gerai pažįstame, o jie elgiasi su mumis šiurkščiai?
Nesvarbu kokia mūsų asmenybė, įpročiai ar praeitis, kiekvienas turime potencialą, leidžiantį išreikšti meilę kaip gyvenimo būdą, kiekvienas kasdien turime daugybę galimybių būti malonūs su žmonėmis telefonu, biure ar namie. Kai matysime save įsisupusį į gerumą kiekvieną dieną, kas žino, kieno gyvenimus pakeisime?
Trečiasis žingsnis yra suvokimas, kad nesame atsakingi už tai, kad žmonės reaguotų į mūsų gerumo poelgius teigiamai. Kiekvienas turime gebėjimą priimti meilę ir atsakyti tuo pačiu arba mums siūlomą meilę atstumti. Kai žmogus atstumia mus, lengva užsidaryti ir supykti. Tačiau žmonės yra laisvi ir gali gerumą priimti su dėkingumu, jį atstumti, apkaltinti mus savanaudiškais sumetimais arba taip pat atsakyti išreikšdami meilę. Ne mes valdome jų reakcijas. Netobulam pasaulyje mūsų santykiai ne visada klostosi taip, kaip mums norisi. Galbūt niekada nepamatysime, kokį poveikį turėjo kažkam mūsų geri poelgiai. Bet kai mylime iš tiesų, liekame ištikimi, net kai mylėti yra sunku.
KAIP LAVINTI GERUMĄ?
Jeigu elgtis maloniai jums nepavyksta natūraliai, taip yra ne dėl to, kad esate nemalonus žmogus. Dažnai mūsų nesugebėjimas yra tiesiog praktikos trūkumas. Jeigu neturime įpročio būti maloniais, tai tikriausiai net nesuvokiame kad taip elgiamės. Taigi, norint tapti maloniais, reikia norėti būti maloniam. Čia nekalbame tik apie gražias manieras, kalbame apie gerumą einantį iš širdies, iš tikros meilės. Suvokti tai, ką darome nemalonaus kitiems, ir atsiprašyti – tiesiausias kelias pakeisti savo elgesį.
Niekas neatsikelia iš ryto ir neapsisprendžia: nuo šiandien būsiu geras žmogus. Gerumas, kaip ir visos meilės savybės, išlavinamas per laiką, kai tampame atviros širdies ir proto, norėdami būti labiau mylinčiais žmonėmis. Pradedame nuo šio tikslo: taip, noriu, kad mano gyvenimas būtų pažymėtas gerumo. Turime sąmoningai mokytis, kaip išlikti geriems visą dieną, žinodami, kad mūsų aš turi savanaudiškumo dalį.
Taigi, pagaukite save blogai galvojantį apie save arba ką nors kitą. Mintyse pakeiskite tuos žodžius kokia nors teigiama mintimi apie save ar kitą žmogų. Suvokite žodžių svarbą – žodžiai keičia gyvenimus. Žodžiai gali būti pozityvūs, palaikantys, vilties ir tiesos. Negerus žodžius keiskite gerais, po kiekvieno pokalbio pagalvokite kokius žodžius kalbėjote ir kokius išgirdote. Atminkite,
KIEKVIENAS SUTIKTAS ŽMOGUS TURI VERTĘ. Kiekvienas turime unikalų vaidmenį gyvenime. Gerumo žodžiai pagiria tai, kas žmonės yra ir ką jie daro. Geri žodžiai ne visada turi būti teigiami, jie taip pat pataiso, jeigu žmogaus elgesys yra blogas.
Vienas iš nuostabiausių dalykų, kurį suteikia tikra meilė, tai yra energija, tai yra mūsų sielos ir kūno sveikata! Keletas mokslinių tyrimų parodė, kad:
geri poelgiai skatina natūralių kūno skausmą malšinančių medžiagų – endorfinų- gamybą;
atlikus gerą darbą, užplūsta ramybė ir euforija, ir tai vadinama pagalbininko ekstaze;
geri poelgiai neleidžia susirgti depresija, sumažina organizme susikaupusias patirto streso pasekmes;
stiprina imuninę sistemą, susilpnina fizinius negalavimus ir esančių lėtinių ligų pasekmes;
geras elgesys su kitais didina savivertę, optimizmą ir bendrą pasitenkinimą gyvenimu.
KLAUSIMAI DISKUSIJAI:
Koks yra mėgstamiausias jūsų būdas gerumui išreikšti?
Koks geras poelgis ar geri žodžiai įkvėpė jus perduoti gerumą toliau (padaryti gerą kitam žmogui)?
Kada jums sunkiausia būti geram?
Kokius jausmus patiriate darydamas kažką gero?
Kokie būtų jūsų santykiai su kitais, jeigu:
susitikimą su kiekvienu žmogumi vertintumėte kaip galimybę parodyti gerumą?
apsispręstumėte būti malonus ne tik sėkmingą bet ir blogą dieną?
vieną savaitę per metus paaukotumėte tam, kad prisijungtumėte prie pagalbos projekto?
kalbėtumėte tik gerus žodžius ir atsiprašytumėte už bet kokius nemalonius žodžius bei poelgius?
visada ieškotumėte progos pasakyti kitiems žmonėms kad jie yra vertingi?
Santuokoje svarbi kiekviena mylinčio žmogaus savybė, bet jeigu reikėtų išskirti vieną – tai būtų gerumas. Visų pirma galvoti apie sutuoktinį yra svarbiausia tam, kad santuoka būtų sėkminga. Tik maži gerumo poelgiai kasdieniniame gyvenime išsaugoja santuokas. Gerumu parodome, kad vertiname tą žmogų, pastebime jo poreikius ir norime, kad jie būtų patenkinti pirmiau nei mūsų. Tai reiškia, kad pastebime kokiu būdu mūsų sutuoktinis priima meilę. Kuo daugiau praktikuojamės būti geri, tuo daugiau ir sutuoktinis tai daro. Nuostabiausia, kad kuo geresni esame žmogui, tuo daugiau šilumos jam patys jaučiame.