Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie yra užmezgę tvirtus ryšius su draugais ir šeima, yra laimingesni, turi mažiau sveikatos problemų ir yra atsparesni stresams.
Straipsnių cikle atskleisime penkis stulbinančius principus, kaip gyventi, mylėti ir sutarti su kitais.
„Geri socialiniai ryšiai yra ne tik svarbūs gyventi visavertį gyvenimą – jie būtini sveikam gyvenimui apskritai“, - sako Vašingtono universiteto psichologas Will Meek. „Kai mums trūksta stabilių santykių, mus gali užplūsti depresija ir nerimas.“
Dar daugiau, mūsų santykiai suteikia mums geriausias galimybes prasmingai tobulėti, sako psichologė Harriet Lerner: „Bet kokie santykiai gali būti laboratorija, kurioje mes eksperimentuojame su pokyčiais ir išmokstame naujų dalykų apie save, kitą žmogų ir mūsų tarpusavio galimybes.“
Kalbant apie santykių patarimus, neapsiribokite tik savipagalbos knygomis – sunkiai pelnyta gyvenimo išimtis gali būti vertingesnė nei ta, ką randate knygynuose. Naudinga bet kokias banalias tiesas vertinti kritiškai. Mes pasikonsultavome su ekspertais ir pateikiame jums pagrindines gyvenimo pamokas.
Pirmoji pamoka. Radikalaus priėmimo vaidmuo.
Mylimų žmonių pakeisti negalite, tad imkitės keisti save.
Mintis, kad mes galime pakeisti įsivaizduojamus savo partnerių, draugų, tėvų, ir vaikų trūkumus bei priversti juos elgtis taip, kaip mes norime, gali sugriauti gyvenimą.
Sveika egoizmo dozė dažnai mus įtikina, kad mūsų požiūris yra teisingas, tačiau tiesa ta, kad bandymas „pataisyti“ kažkieno kito trūkumus visuomet susilaukia atgalinės reakcijos, sako psichologas Paulas Colemanas, knygos „We Need to Talk: Tough Conversations with your Spouse“ autorius. „Skamba taip, kad mes esame tobulesni, mes geriau žinome, kas gerai ir kas blogai“, - sako jis. Kitam žmogui gali pasirodyti, kad jis yra nepakankamai geras, ir jis elgsis priešiškai – tokioje atmosferoje mažės meilės ir daugės atstumo.
Sveikiau yra elgtis kitaip. „Pažvelkite giliau į problemą, o ne stenkitės pakeisti kitą žmogų“, - sako psichologė Eli Finkel. Net jei tai reiškia, kad jums reikia mokytis priimti kitą žmogų. Jei žinote, kad partneriui nepatinka dideli susibūrimai, pagalvokite, gal jums reikėtų į kitą vakarėlį eiti vienam, kad jis neturėtų per prievartą megzti pokalbio ir kad jums nereikėtų išeiti anksti (be to, susierzinus). Arba jei jūsų sūnus sako, kad kol kas nenori stoti į universitetą, pasistenkite priimti jo sprendimą ir jį palaikyti, užuot siuntinėję jam nuorodas į tinkamus universitetus.
Tokie kompromisai reikalauja pripažinimo, kad yra dalykų, dėl kurių veikiausiai niekuomet nesutarsite – ir kad jūs esate pasirengę priimti tai, kad išsaugotumėte kito žmogaus autonomiją. „Turite pasakyti: „Šiuo požiūriu mes kardinaliai skiriamės, bet mes turime išmokti gyventi vienas su kitu“, - sako Coleman. Nepaisant to, ar kitas žmogus pasikeičia, toks priėmimas rodo elementarią pagarbą, kuri sutvirtina santykius.