„Pasakymas, jog „už durų laukia eilė“ ne tik parodo, jog vadovas atsainiai žiūri į pavaldų personalą, tačiau ir nelabai rūpinasi įmonės įvaizdžiu. Kiekvienas vadovas supranta, jog jo pavaldiniai turi daug draugų, pažįstamų, buvusių kolegų, su kuriais tikrai aptarinėja esamas darbovietes. Kažin ar skleisdamas tokią žinutę apie savo vadovą, darbuotojas vysto teigiamus viešuosius ryšius įmonės atžvilgiu", - teigia Vadovų ir specialistų tiesioginės paieškos įmonės „Indigroup“ vadovas Karolis Blaževičius.
Pasak jo, geras vadovas turi būti tiek akcininkams, tiek pavaldiniams. Akcininkus dažniausiai domina finansiniai rodikliai, o darbuotojai vertina daug kitų vadovo savybių. Geras vadovas visų pirma privalo teisingai įvertinti darbuotojų galimybes. Tuomet sukurti tokią darbo aplinką, kur kiekvienas komandos narys, išnaudodamas savo geriausias savybes, jaučiasi vertinamas, tobulėjantis ir matantis savo indėlį į įmonės augimą.
„Motyvuota, savo tikslus žinanti ir darni komanda – pagrindinis gerą vadovą apibūdinantis terminas. Mano manymu, būtent todėl apie vadovą reikia spręsti ne iš jo paties, o iš jo komandos“, - tvirtina K. Blaževičius.
Pasak jo, pasakymą, jog „už durų laukia eilė“ lengviau galime išgirsti mažesniuose miesteliuose, kur yra maža konkurencija tarp įmonių ir žmogus neturi didelio pasirinkimo kur darbuotis. Darbdaviai tą žinodami, leidžia šiek tiek daugiau. Šiuos žodžius rečiau išgirsite IT kompanijose, aukštųjų technologijų įmonėse.
Nemaloniausios frazės, girdimos iš vadovų
DELFI skelbė 7 dalykus, kurių vadovui niekada nereikėtų sakyti darbuotojams, kad „džiaukis, kad čia dirbi“, „tu nesupranti, kas yra stresas“ - vienos iš nemaloniausių frazių, girdimų darbe.
DELFI skaitytojai tai aktyviai komentavo ir dalijosi savo patirtimi.
„Buvusioje darbovietėje pastoviai buvo pasakomi visi punktai, tik septintas šiek tiek kitaip pasakytas. Toks jausmas, kad žurnalistas yra girdėjęs mano buvusioje darbovietėje direktorių, jog žodis žodin parašyta taip pat, kaip sakydavo direktorius", - teigia skaitytojas ir vardija daugiau nemalonių frazių bei dalijasi, jo nuomone, darbo metodais, kurie nedera vadovui:
1. Už vartų pilna žmonių, kurie nori dirbti vietoj tavęs čia.
2. Kur geriau rasit, nei čia yra?
3. Pamatysit sugrįš atgal, kur jis geriau ras - kai darbuotojas išeidavo iš darbo, tai direktorius nuolat tai sakydavo.
4. Duoti neaiškius nurodymus.
5. Iki begalybės taisyti tavo parašytus raštus, visai nekeičiant esmės.
6. Jei jam sukandęs dantis padėkoji, griežtai ką nors atrėžti.
7. Griežtai nepripažinti savo klaidų ir nekeisti nuomonės.
8. Penktadieniais surengti iki išnaktų posėdį ir žinoma sukviesti iš tolimiausių Lietuvos kampelių žmones.
9. Per posėdį duoti kam pasisakyti ir kantriai laukti kol jisai išsikalbės kelias valandas, kad tik būtu užimtas laikas.
10. Per posėdį klausytis pavaldinių pievų, kad tik būtų užimtas laikas.
11. Sėdėti kokiame kabinete ir laukti paskutinės minutės, o paskui vairuotojui liepti per kokias 15 min. nuvažiuoti į vietą.
12. Pradėti juokauti, aišku prie visų, kad kažkas visai nedirba, dirba ne savo vietoje ir t. t.
13. Griežtai atsisakyti su visais išgerti arbatos ar kavos.
14. Delsti pasirašyti dokumentą.
15. Vaidinti rimtą (nusipirkti juostuotą kostiumą, nešiotis tuščią portfelį, į darbą važinėti automobiliu ir kartas nuo karto priminti, kad jis į darbą važinėja automobiliu, sakykim pasakyti, kad nėra kur jo pasistatyti ar didelės duobės gali sugadinti jo automobilį, ant stalo laikyti visokias storas knygas, geriausiai anglų kalba, nors visi gerai žino, kad jis angliškai nemoka, ant sienos ar stalo laikyti įrėmintus diplomus, nors jie išduoti už kokią dieną trukusią nenaudingą paskaitą ir t. t.).
Darbuotojas privalo reaguoti
Paklaustas, ar normalu, kad vadovas reikalauja, čia ir dabar atlikti užduotis, personalo atrankos specialistas sako, kad labai priklauso nuo užduoties ir jai atlikti reikalingos komandos.
Taip pat, kiekvienas darbuotojas turi savo resursus ir perkraunant jį užduotimis, galima greitai juos pasiekti. Tokiu atveju užduočių didėjimas jau pradeda emociškai veikti darbuotoją ir jis pradeda vengti kontakto su vadovu, nespėdamas pradeda nervintis ir dėl to stipriai sumažėja jo nauda įmonei“, - pasakoja K. Blaževičius.
„Alliance for Recruitment“ partnerio A. Franco teigimu, jei reikia kažkokių operatyvių sprendimų ir pagalbos, vadovas turi ir gali reikalauti/prašyti atlikti darbus, nes tikėtina jis mato didesnį „paveikslėlį“, turi daugiau informacijos ir žino, kokie yra prioritetai.
Vadovas bendrauja tik el. laiškais
„Neseniai pakeičiau darbą, su vadovu bendraujama tik meilais, iš jo vieno žodžio turi suprasti krūvą įvairiausių dalykų. Ir jei nesupratai, esi blogas. Na nemoka formuoti užduočių, o po to sako, kad nemoki dirbti. Sėdi visada piktas ir susiraukęs. Na kiek man bemokėtų, bet su tokiu vadovu tikrai ilgai nedirbsiu, nes eiti į darbą ir bijoti vadovo, tai kažkokia nesąmonė, juk jau ne Viduramžiai. Kartais tokiems vadovams reikia mokėti atsikirsti ir jie tada pradeda kabintis prie tų, kurie tik galvą nulenkę laksto", - savo patirtį pasakoja kitas DELFI skaitytojas.
A. Franco teigimu, vieno recepto, kaip vadovas turi bendrauti su pavaldiniais, nėra, tai priklauso nuo įmonės kultūros, kaip bendrauja kolektyvas. Kartais ta linija tarp vadovo ir pavaldinio išsitrina, ir vadovui gali būti sunku darbo vietoje sėkmingai vadovauti.
Pasak K. Blaževičiaus, norėdamas pažinti pavaldinius, vadovas privalo su jais bendrauti ne tik darbo klausimais. Tai leidžia vadovui įvertinti daug pavaldinio savybių, kurių pažinimas yra naudingas tiek skirstant užduotis, tiek vertinant darbuotojo galimybes.
Taip pat, neformalūs pokalbiai skatina atvirumą, kuris yra vertybė abiems pusėms. Žinoma, betarpiškumas privalo turėti ribas, nes įtemptose situacijose, kur sprendžiamas įmonės likimas, vadovas privalo išlikti visiškai racionalus be jokių asmeniškumų.
„Taigi, vadovas turi pažinti savo komandą ne tik iš darbinės pusės, tačiau turi išlaikyti tam tikras ribas“, - sako personalo atrankos specialistas.