Esame tik žmonės, ne robotai, ir save užprogramuojančio mygtuko paspausti nepavyks, tačiau mūsų stiprybė yra emocinis intelektas, žinių įsisavinimas, jų pritaikymas, gebėjimas išlavinti savo penkias asmeninio augimo kryptis, kurios padėtų prisitaikyti prie dinamiško ir pokyčiais paremto pasaulio tiek kasdienėje rutinoje, tiek darbe. O kaip tai padaryti, kai viskas aplink, atrodo, „verda“?
Ne tik sukurkite galimybes asmeniniam augimui, bet ir stimuliuokite save. Kaip galite save motyvuoti? Visų pirma, kiekvienas iš mūsų turime stipriąsias puses ir tas, kurias norime tobulinti, o savęs pažinimas gali būti nenutrūkstamas procesas, jei atrasime, kokį džiaugsmą jis gali teikti ir kaip galiausiai keičia kasdienybę, rutiną, santykius su kitais, o svarbiausia – su savimi.
Štai 5 asmeninio augimo kryptys ir kaip jas stimuliuoti:
1. „Mental growth“ arba protinių gabumų vystymas
Proto vystymasis, proto stimuliacija mokantis, mąstant, ieškant naujų galimybių, simuliuojant galimas situacijas, gilinant kompetencijas. Protinių gabumų aktyvacija naudinga visiems ir gali būti nesudėtingai ugdoma, tereikia atrasti efektyviausius įrankius. Pavyzdžiui, savo srities tendencijų ir naujienų pristatymas, kuris netgi didina darbo našumą. Taip pat strategijų ruošimas, idėjos, kaip realizuoti mylimą veiklą į verslą, kūrybinės užduotys ir jų įgyvendinimas. Tai gali būti efektyviai įgyvendinta tiek individualiai, tiek komandoje – mokantis, diskutuojant, dalinantis patirtimi. Galiausiai – mokymai, naujos žinios, online seminarai aktualiomis temomis – pavyzdžiui, Alma Master psichologijos, motyvacijos, vaikų ugdymo, marketingo, ir kita tematika, naujos kalbos mokymasis – štai Edinburgo Filosofijos, psichologijos ir kalbos mokslų mokyklos dėstytojo daktaro Tomaso Bako atliktas tyrimas parodė, kad suaugusieji, mokantys dvi kalbas, geriau atliko dėmesio testus ir turėjo geresnę koncentraciją nei tie, kurie kalbėjo tik viena kalba. 1947 m. dr. Bakas testą atliko su 853 dalyviais, kai jiems buvo 11 metų. Testą jis pakartotinai atliko su tais pačiais dalyviais 2008 ir 2010 metais, kai jiems buvo 70-imt. Nustatyta, kad tie žmonės, kurie tapo dvikalbiais, pasirodė geriau nei tikėtasi. Didžiausias poveikis buvo pastebėtas bendram intelektui ir skaitymui.
2. Socialinis augimas
Socialinis augimas apima bendravimo įgūdžių tobulinimą. Nors kai kurie specialistai daugiausia dėmesio skiria kitų įgūdžių ugdymui, išmokti efektyviai bendrauti yra svarbu darbe, kuriame daug ir aktyviai kontaktuojate su kitais. Mokymasis tapti aktyviu klausytoju ir aiškiu kalbėtoju gali padėti produktyviau dirbti komandoje, pasiūlyti įžvalgų susitikimuose ir pristatyti vadovams savo atliktas užduotis ar kolegai suteikti grįžtamąjį ryšį. Tai taip pat gali padėti užmegzti draugystę darbe, suburti komandą. Socialinis augimas nėra pagrindinis sėkmės ingredientas, tačiau ši sritis neabejotinai prisideda prie mūsų asmeninio augimo. Kaip? Jei trūksta bendravimo įgūdžių ir mes ne statome barjerus, o matome prasmę ugdyti šį įgūdį praktikuojant bendravimą su skirtingais žmonėmis – augame, ugdome savo komunikacinius gebėjimus. Galimybė susikalbėti su skirtingų charakterių žmonėmis yra itin naudinga, be to, skatina savarankiškumą, iniciatyvą, empatiją.
3. Dvasinis augimas
Dvasinis augimas reiškia ryšį su savimi holistiniame lygmenyje, tobulėjimą kaip asmenybę ir vidinės ramybės radimą. Žmonės ieško ir patiria dvasinį augimą įvairiais būdais, priklausomai nuo jų kultūros, įsitikinimų ir patirties. Kai kurie teikia pirmenybę struktūrizuotam požiūriui į dvasinį augimą, pavyzdžiui, praktikuoti religiją ar reguliariai medituojant, o kiti stengiasi pagerinti savo dvasinę sveikatą, kai jaučia, kad jiems to reikia. Dvasinis augimas yra svarbus tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbe, nes jis gali padėti valdyti stresą ir sustiprinti pasitikėjimą savimi ir savo sugebėjimais. Kaip tai įgyvendinti praktiškai? Skaitykite dvasines knygas, medituokite, praktikuokite proto nuraminimo technikas – atlikite koncentracijos pratimus, pasistenkite orientuotis į pozityvius dalykus, stenkitės kontroliuoti tai, kas patenka į jūsų mintis. Tai nėra lengva, bet darbas su savimi ir augimas niekada nėra lengvas procesas.
4. Emocinis augimas
Emocinis augimas prasideda, kai nebijome pripažinti to, ką iš tiesų jaučiame – nerimą, stresą, euforiją, baimę. Dažnai pasirenkamas lengvesnis variantas – pabėgti nuo jausmo, jį užgniaužti. Kai kuriais atvejais trumpam laikui tai gali būti naudinga, (patiriant itin stiprų išgyvenimą, kai tarsi „užsiblokuojame“), tačiau jei tai kasdienės situacijos, reikia sustoti ir apmąstyti, kas įvyko, kokias emocijas mums suteikė, kaip mes reagavome ir kodėl.
Emocinis augimas orientuojasi į mūsų jausmų vystymąsi ir valdymą bei į tai, kaip reaguojate į situacijas. Nors tokie iššūkiai kaip stresas ir nerimas gali prisidėti prie perdegimo, emocinis augimas gali padėti įveikti šiuos iššūkius. Tai gali padėti efektyviai reikšti savo emocijas ir kantriai bei atvirai išreikšti savo bei priimti kitų nuomonę. Emocinis augimas suteikia galimybę apdoroti ir įvertinti savo jausmus darbe, o tai gali padėti pasirinkti tinkamą veiksmų kryptį. Kai komandos praktikuoja emocinio augimo įpročius, jos gali sumažinti konfliktus tarp kolegų. Itin svarbu ugdyti atsparumą – būtent ši savybė padės kontroliuoti save kritinėse situacijose, atsidūrus netikėtose, stresą provokuojančiose aplinkybėse.
5. Fizinis augimas
Mūsų fizinė būklė turi įtakos visoms kitoms asmeninio augimo ir vystymosi sritims, nes sveikas kūnas palengvina efektyvų smegenų funkcionavimą. Galime sutelkti dėmesį į fizinį augimą valgydami sveiką maistą, reguliariai sportuodami ir pakankamai miegodami. Kai jaučiamės geriau fiziškai, efektyviau dirbame ir esame produktyvesni visose gyvenimo srityse.
Tobulinti visas penkias sritis nėra paprasta ir reikia laiko bei įgūdžių, tačiau pradėjus ir tęsiant šį procesą – galime tikėtis teigiamų pokyčių, kuriais džiaugiasi ir sėkmingi žmonės, siekiantys ne trumpalaikio, o ilgalaikio rezultato – karjeros, puikių santykių su aplinkiniais ir vidinės ramybės.