Para, atrodo, nėra toks ir trumpas laiko tarpas, tačiau laiko vis tiek nuolat pritrūkstame. Pasak specialisto, viskas priklauso nuo to, ką žmogus per tas 24 val. nori nuveikti.
„Jeigu pasižiūrėsime per prigimčių ir intelekto prizmę, ką mes veikiame visą dieną, tai iš tų 24 valandų mes dirbame 8 valandas, tada skiriame 8 val. miegui, ir galiausiai lieka 8 val. mūsų kitiems poreikiams. Reikia ir pavalgyti, ir kažkiek užtrunkame važiuodami, keliaudami, užsiimame kažkokiais hobiais, turime šeimas, prižiūrime vaikus, bendraujame su draugais. Visus šiuos dalykus išdėliojus, išeina trys dideli blokai: jeigu tai darbo diena, tai 8 val. miegame, 8 val. dirbame ir likusias 8 val. skiriame kitiems reikalams“, – teigė karjeros specialistas.
Jo teigimu, reikia išmokti pričiupti „laiko vagis“ ir tuomet dovanų gautume būtent laiką.
„Kai kalbame apie „laiko vagis“, mes sakome, jog iš tiesų jo turime. Tiesiog visi aplinkui konkuruoja dėl mūsų laiko, kadangi tai yra brangiausia, ką turime. Todėl patiriame didžiulį išorės spaudimą, nes visi kėsinasi būtent į mūsų laiką. Pradedant darbdaviais, kurie sako, jog pardavėme jiems savo laiką, taip pat yra įvairiausių industrijų, kurioms irgi skiriame dalį laiko“, – kalbėjo R. Jurkėnas.
Tačiau kodėl vieniems pavyksta nuveikti daugiau, o kitiems – mažiau. Nejaugi vieni moka geriau susidėlioti savo laiką, o kiti nesugeba to padaryti? Specialistas sako, kad žiūrint iš prigimčių intelektų, reiktų įsidėmėti administracinę prigimtį.
„Jos viena iš sudedamųjų dalių yra būtent gebėjimas planuoti savo laiką. Tokią prigimtį turintys žmonės tai daro natūraliai, jie tiesiog susidaro tvarkaraščius, žino, ką reikia padaryti, kiekvieną rytą stebi savo dienotvarkę. Tai jiems sekasi natūraliai ir jie todėl turi daugiau laiko. Tačiau kai kalbame apie šį atvejį, tai populiacijos atžvilgiu tik 30 proc. žmonių turi aukštą administruojančią prigimtį., apie 30 proc. turi žemą, o apie 40 proc. – vidutinę“, – aiškino R. Jurkėnas.
Vis dėlto ką daryti tiems, kurie neturi labai aukštos administracinės prigimties, bet jiems laikas irgi yra brangus, o jo vis pritrūksta.
„Tokiu atveju mes ir pradedame kalbėti apie „laiko vagis“. Visų pirma, turime pasižiūrėti, o kas iš mūsų jį vagia? Vienas populiariausių metodų yra savo dienos nuotraukos darymas. Jeigu žmogui natūraliai neišeina planuoti laiko, tuomet jam padės kasdienė darbo nuotrauka. Kai darbe pradedame naują užduotį, kur nors tai pasižymime ir parašome, kiek užtrukome. Mes juk turime 9 prigimtis ir 10 intelektų ir kiekvieno iš jų pasireiškimas mumyse yra skirtingas. Todėl kiekvieną užduotį galime daryti skirtingu tempu, lėčiau arba greičiau, ir toks veiklų atpažinimas, kiek mes užtrunkame jas darydami, yra geras žingsnis norint kažką pakeisti“, – tikino karjeros ekspertas.
Specialistas labai rekomenduoja atlikti savo dienotvarkės diagnostiką ir sužinoti, kaip mes išnaudojame laiką, kurį turime.
„Laikas yra ribotas dalykas, jo kaip nors nepadauginsime, todėl jeigu dirbame ilgiau nei 8 val. suprantame, kad tai darome kažkieno sąskaita. Ne visada mums sumokės už viršvalandžius, taip pat nepadarysime kažko kito, ką norėjome, galbūt tai darysime miego ir sveikatos sąskaita. Reikia įsiminti, kad nėra nemokamo laiko ar kad galime, kaip nors jį ištempti. Tačiau laiko trūkumą greitai pajuntame, todėl labai svarbu pasidaryti jo diagnostiką“, – tikino ekspertas.
Visas pokalbis – laidos vaizdo įraše:
Laidą „Karjeros akiniai“ pristato: KALBA Darnaus žmogaus centras
