Šią naktį negalėjau užmigti – įvairios mintys tarsi sniego lavina užgriuvo ir užpustė mano norą pailsėti. Nepadėjo nei minčių slopinimas, nei kelionės po gražias ir raminančias vietoves. Buvau beprarandanti viltį, tad išbandžiau neseniai perskaitytą patarimą – paskirti mintims „pasimatymą“ kitą dieną konkrečiu metu. Miegodamas, deja, nieko nepakeisi, todėl kur kas protingiau sprendimus atidėti tam laikui, kai juos galėsi vykdyti, o ne tuščiai kankintis.
Tą ir padariau. Mintys priėmė mano pasiūlymą ir nebesugrįžo net pabudus ryte. Nežinau, ar toks triukas suveiktų ir kitą kartą užplūdus nerimą keliančioms mintims, bet mokslininkas Richardas Petty siūlo pasinaudoti dar buitiškesniu ir moksliškai įrodytu būdu – užrašyti neigiamas mintis ant popieriaus lapo ir jį išmesti į šiukšlių dėžę. Skamba juokingai, bet neskubėkite nurašyti šio metodo. Tyrimų rezultatai daug žada, o svarbiausia nieko nekainuoja ir yra itin lengvai įgyvendinami!
Tarp šiukšlių – nepageidaujamos mintys
Nors dauguma psichoterapeutų savo klientams pataria įsivaizduoti, kaip jie atsikrato nepageidaujamų minčių, R. Petty tyrimas yra pirmasis moksliškai įrodęs „minčių išmetimo“ naudą. Ankstesni tyrimai parodė – užrašius neigiamas mintis sumažėja jų intensyvumas. Tačiau iki šiol nebuvo ištirta, kaip užrašų saugojimas ar išmetimas gali paveikti asmens emocijas.
R. Petty su komanda atliko tris tyrimus. Pirmojo eksperimento metu studentai popieriaus lape turėjo užrašyti teigiamas arba neigiamas mintis apie savo kūną. Pusei dalyvių nurodyta šį lapą perskaičius išmesti, kitiems – dar kartą atidžiai perskaityti ir paieškoti klaidų. Vėliau visi tiriamieji turėjo įvertinti pasitenkinimą savo kūnu devynbale skale.
Mokslininkai pastebėjo, kad dalyvių vertinimai skyrėsi atsižvelgiant į tai, ar jie išmetė popierių, ar ne. Kaip ir buvo galima tikėtis, asmenys, teigiamai aprašę savo kūną, vėliau jį įvertino palankiau nei neigiamas savybes vardiję tiriamieji.
Tačiau labiausiai nustebino ne tai. Mintys, užrašytos ant popieriaus lapo ir vėliau išmestos, neturėjo jokios įtakos studentų vertinimams. Taigi nesvarbu, ką jie buvo užrašę – išgyrę ar iškritikavę savo kūną – jį jie vertino objektyviai, neveikiami ankstesnių minčių.
Antrajame eksperimente savanoriai turėjo išdėstyti teigiamas arba neigiamas mintis apie Viduržemio jūros dietą. Po šios užduoties dalyviai turėjo užrašus palikti ant stalo, išmesti į šiukšliadėžę arba įsidėti į kišenę ar rankinuką. Vėliau visi dalyviai išsakė savo nuomonę apie šią dietą ir nurodė, ar jos laikytųsi.
Rezultatai buvo labai panašūs į pirmojo eksperimento. Tiriamieji, užrašus palikę ant stalo, dietą įvertino atsižvelgdami į tai, ką prieš tai apie ją rašė, – teigiamai atsiliepę ją įvertino geriau, neigiamai – ne taip palankiai. O išmesti užrašai dalyvių vertinimams įtakos neturėjo. Įdomiausia tai, kad labiausiai paveikė į kišenę ar rankinuką įsidėti užrašai.
Dalyviai, teigiamai aprašę dietą ir šį lapą įsidėję į kišenę, ją vėliau komentavo daug pozityviau nei tiriamieji, užrašus palikę ant stalo. Rezultatai rodo, kad nuo to, kokią reikšmę suteiksite savo mintims (ar jos vertos išsaugoti, ar niekam tikusios) priklausys ir jūsų elgesys. „Įsidėdami užrašytas mintis į kišenę, galime joms suteikti papildomos vertės“, – teigia tyrimo vadovas. Tad kodėl to neišbandžius užrašant sau svarbų tikslą ar įkvepiančių minčių? Galbūt tai padarę jų dar intensyviau sieksite?
Trečio eksperimento dalyviai turėjo užrašyti savo mintis kompiuteryje. Daliai nurodyta dokumentą išsaugoti standžiajame diske, daliai – išmesti į virtualią šiukšliadėžę. Pasirodo, net ir toks virtualus veiksmas padėjo atsikratyti neigiamų minčių – jos tiriamuosius paveikė kur kas mažiau nei dalyvius, užrašus išsaugojusius kompiuterio atmintyje.
Vis dėlto savanorių paprašius įsivaizduoti, kaip jie išmeta savo neigiamas mintis, toks vaizduotės triukas norimų rezultatų nedavė. „Kuo asmuo geriau įsitikina, kad atsikratė savo minčių, tuo efektas didesnis“, – teigia R. Petty.
Žinoma, neigiamų minčių užrašymas ir jų išmetimas dar negarantuoja, kad atsikratėte jų visam laikui. Neigiamos mintys gali bet kada atgimti, tačiau šis tyrimas parodė, kad įmanoma bent trumpam jų atsikratyti ar sumažinti jų poveikį. Šiuo metu mokslininkai siekia išsiaiškinti, ar šis metodas gali padėti išgyventi intensyvias neigiamas mintis, tokias kaip artimojo netektis ar skyrybos. Kol laukiame naujausių tyrimų rezultatų, tai galime išbandyti ir patys namuose.
Pasisekė? Papasakok kitam!
Sakoma, kad išsipasakojus problema sumažėja perpus. Užrašę neigiamas mintis ir išmetę šiuos užrašus į šiukšliadėžę, galime bent trumpam jų atsikratyti. Tačiau, kaip parodė Nathanielio Lamberto tyrimas, pasidalijimas džiaugsmu su draugais ar artimaisiais yra ne mažiau svarbus ir padidina, o kartais net padvigubina laimę!
Tiriamieji turėjo pasidalyti maloniomis savo gyvenimo akimirkomis su draugais arba jas aprašyti dienoraštyje. Palyginus šių dviejų grupių dalyvių nuotaikas, pastebėta, kad laimingiausi buvo su bičiuliais teigiamomis žiniomis pasidaliję asmenys. Ir ne tik dėl to, kad su draugais bendrauti yra maloniau nei su popieriaus lapu.
Kaip parodė rezultatai, neutralia tema bendravę bičiuliai nesijautė tokie pakylėti kaip tie, kurie džiaugėsi geromis naujienomis. Vis dėlto labai svarbu, kaip draugai reaguoja į bičiulio žodžius. Jei jie moka pasidžiaugti kartu su jumis ir tai pasako: „Šaunuolis, žinojau, kad tau pasiseks!“ – jūsų laimės jausmas padvigubės.
Jei jie tik nusišypsos ar pavydžiai numos ranka: „Nebuvo taip ir sunku“ – jokios naudos iš to nepešite. Ir, tikėtina, tokie santykiai po kurio laiko bus pasmerkti žlugti. Kaip parodė ankstesni tyrimai, draugų ar mylimojo reakcija į geras naujienas yra kur kas svarbesnis santykių ateities rodiklis, nei mokėjimas paguosti.
Tikri draugai turi mokėti džiaugtis dėl kitų. Todėl pasakokite geras žinias ir nepamirškite vienas kitu didžiuotis. Na, o sunkiomis akimirkomis ištieskite draugui ranką ar bent pastumkite šiukšlių dėžę.
Naujausiame žurnalo „Psichologija Tau“ numeryje skaitykite:
Jūsų jausmus lemia jūsų mintys
Pakeitę iracionalias mintis, pakeisite ir savo savijautą
4 didžiausios intymaus gyvenimo abejonės
Miegamajame kylantys klausimai ir atsakymai
Intrigos darbe - klastingas būdas pakirpti sparnus
Kaip kovoti su psichologiniu smurtu darbe?
Ar galime pasitikėti protu?
Mąstymo klaidos, su kuriomis susiduriame kiekvienas
Tėvų nulipdyti
Vaikystės patirtis didžia dalimi lemia jūsų asmenybę
Atsargiai, galite užsikrėsti nuotaika!
Kaip kitų emocijos persiduoda mums
Psichologija lėkštėje: 17 maisto eksperimentų
Įdomūs aspektai, veikiantys žmonių mitybą