„Nebenoriu susitikinėti.“
„Nusprendėme jūsų nesamdyti.“
„Nusprendžiau nepirkti jūsų produkto.“
„Nebenoriu su tavimi matytis.“
„Noriu su tavimi skirtis.“
„Jūs nelaimėjote konkurso.“
„Jums neskirta stipendija.“
Be abejo, kiekvienas atsisakymas yra skirtingas. Pasakymas, kad norite skyrybų, nėra lygiavertis atsisakymo priimti į darbą formai, kuri siunčiama šimtams į darbo vietą pretenduojančių kandidatų. Vis dėlto esama bendrų principų, kaip pasakyti aiškų ir užjaučiantį „ne, ačiū“, kuris tinka visais komunikacijos atvejais. Tai ne mokslas, o menas, todėl nėra tobulos formulės, kaip užbaigti tam tikrus dalykus. Pateikiame devynis patarimus, kaip pasakyti „ne“:
1. Išreikškite pagarbą kitam, o ne sau. Dažnai jaučiamės kalti, kad turime pasakyti „ne“, ir galiausiai stengiamės, kad būtų patogu mums patiems, o ne atstumiamam žmogui. Nedarykite to. Pasilaikykite racionalius paaiškinimus sau. Prisiimkite atsakomybę dėl savo sprendimo. Neimkite įžeidinėti kito asmens sakydami: „Nusprendžiau su jumis nebendradarbiauti. Dabar leiskite man iškloti savo monologą, kad save paguosčiau.“ Taip elgtis negalima.
2. Dalijamės tik tada, kai palaikome santykius. Santykiuose su kitu žmogumi sakome „mes“, kuriuo užtikriname abipusį davimo ir gavimo ryšį. Kai nepalaikome santykių, esame du atskiri žmonės, kurių požiūris apibrėžiamas kaip „gyventi ir leisti gyventi kitam“. Atstūmimas – perėjimas iš „mes“ į atskirus individus, tačiau įprastai lieka įsitikinimas, kad esame vienas kitam skolingi grįžtamąjį ryšį.
Turėkite omenyje, kad pokalbis, kuriuo atstumiate kitą asmenį, yra dalis minėto perėjimo. Todėl jis turi būti aiškus, neapsimeskite, kad vis dar kartu sprendžiate iškilusias problemas palaikydami abipusį davimo ir gavimo ryšį.
3. Nesielkite globėjiškai aiškindami, kaip viskas vyksta pasaulyje. Štai paprasta situacija: jūs pateikiate pasiūlymą ir jis atmetamas laišku, kuriame paaiškinama, kad asmuo, į kurį jūs kreipėtės, gauna daugybę pasiūlymų ir negali visų jų priimti. Ką gi, jūs tai jau žinojote. Asmeniškesnėse atstūmimo situacijose viskas vyksta panašiai, pavyzdžiui, kai partneris jums aiškina, kas yra meilė ir kokia ji rizikinga. Tarsi jūs to nežinotumėte.
Šie globėjiški paaiškinimai tikriausiai yra tai, ką nori girdėti ne atstumtas, bet atstumiantis asmuo. Pastarasis nori pasakyti ką nors panašaus į tai: „Nusprendžiau, kad mums nepavyks būti kartu, juolab kad aš esu labiau patyręs gyvenime negu tu.“ Tai labai šabloniška. Nesielkite taip.
4. Neišsigalvokite nebūtų dalykų. Tikriausiai nežinote visų priežasčių, kodėl nusprendėte pasakyti „ne“, bet gali būti, kad manote žiną arba susigalvojote paprastas priežastis, kurios leistų jums išsisukti ir galbūt padėtų linksmiau pasijusti atstumtam asmeniui. Prisiminkite – žmonės labai atidžiai klausosi, kai sakote jiems „ne“.
Tai, ką sakote, gali turėti didelę įtaką, todėl būkite atsargūs. Neskatinkite atstumiamo asmens bergždžiai apmąstyti situacijos, mėgindami išspręsti problemą, kurią greitai patys sugalvojote tam, kad pateisintumėte savo „ne“.
5. Pripažinkite subjektyvumą. Kad jaustumėtės užtikrinti savo sprendimu pasakyti „ne“, tikriausiai bandysite atstumti kitą asmenį rodydami savo užtikrintumą, jog tai – tinkamas sprendimas. Galbūt tai tiesa, bet vis tiek šitai nėra neabejotinas faktas, o tik subjektyvus spėjimas, kurį priimate manydami, kad jums nelemta būti kartu. Pripažinkite subjektyvumą. Nesakykite: „Mes vienas kitam netinkame“, geriau, pavyzdžiui, rinkitės: „Manau, mes vienas kitam netinkame“.
6. Jeigu įmanoma, pasiūlykite atvirai paaiškinti, bet nepirškite to per prievartą. Atstumiamas asmuo atidžiai klausosi, kaip sakote jam „ne“, todėl yra galimybė, kad jis pasimokys iš galutinio jūsų paaiškinimo: ne iš objektyviai aiškių dalykų, o iš jūsų asmeninių įspūdžių. Jis neprivalo jūsų klausytis, bet vis dėlto nori išgirsti, ką turite jam pasakyti. Pamėginkite sakyti, pavyzdžiui: „Turiu keletą paaiškinimų, kodėl priėmiau šį sprendimą, ir jeigu nori juos išgirsti, pasidalysiu jais su tavimi, tačiau su sąlyga, kad nemėginsi manęs perkalbėti. Nenoriu imtis svarstymų.“
7. Užbaikite tai veiksmingai. Niekam nepatinka būti atstumtam, kai kurie mėgins tai atidėti kaip įmanoma ilgiau ar mėgins tęsti pokalbį apsimesdami, kad atstūmimas nėra rimtas. Kai atstumdami mėginate sušvelninti situaciją ir sakote, kad galite likti draugais, atstūmimas gali virsti į nesibaigiančią diskusiją ar debatus. Tai nėra gerai nė vienai pusei. Nors gali atrodyti labai žiauru viską tiesiog užbaigti, žvelgiant į ateitį, šis sprendimas būtų geriausias.
8. Nebūkite išpuikę. Kai kuriems žmonėms labai dažnai tenka kam nors sakyti „ne“, pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių specialistams, įstaigų vadovams ir patraukliems, sėkmingiems žmonėms. Turint galimybę atstumti kitus, sunku neišpuikti ir nepradėti jaustis lyg būtum teisėjas, galintis nuspręsti, kas gerai, o kas blogai.
Dėl to esama grėsmės atstumti žmones neužjaučiančiai, taip pat gali neigiamai pasikeisti atstumiančio asmens pasaulėžiūra. Jeigu jums dažnai tenka atstumti kitus žmones, darydami tai atminkite, kaip jūs patys buvote atstumti ir vėl galite būti atstumti ateityje. Pavyzdžiui, mums visiems „ne“ sako mirtis – tai paskutinis kartas, kai esame atstumiami.
9. Stenkitės būti geranoriški, net jeigu atstumiamas žmogus nemano, kad jums tai sekasi. Dažnai girdime, kad visada galima rasti būdą, kaip būti geranoriškiems. Tai ne tiesa, nes geranoriškumas suprantamas subjektyviai. Galite manyti, kad atstumiate kitą žmogų švelniai, tačiau galiausiai jis liks įskaudintas ir nesijaus maloniai. Atstumiamas žmogus gali mėginti jus išplūsti ir manyti, kad esate nepakankamai malonus.
Galbūt jis teisus, galbūt – ne. Stenkitės būti kuo malonesni, kai atstumiate kitą žmogų, bet nemanykite, kad tai, kaip jūs elgiatės, yra tobula. Atstūmimas skaudina, nepriklausomai nuo to, kaip užjaučiančiai kalbate.