Šis noras suprantamas: juk visiems svarbu suvokti, kad darbas, kuriam aukojame savo laiką, ir apskritai mūsų gyvenimo trajektorija pasirinkti ne atsitiktinai. Tai svarbus mūsų identiteto atramos taškas. Bet savaime pati pašaukimo idėja yra klaidinga. Ir štai kodėl.
Likimas, kurio nepakeisi. Kad ir kaip mes suvokiame pašaukimą (kaip kažką, mums duotą Apvaizdos ar kaip gamtos suteiktą talentą, kurį reikia realizuoti), šioje idėjoje slypi užuomina į kažkokių išorinių jėgų iš anksto suplanuotą mūsų lemtį.
Idealizavimas. Pašaukimo idėja idealizuoja profesijos pasirinkimo ir pačios profesinės veiklos procesą. Ne veltui Pašaukimas dažnai rašomas didžiąja raide.
Autorystė. Pašaukimo idėja atima iš mūsų autorystę pasirenkant darbą, nuima atsakomybę už savo gyvenimo veiklą. Ji numato, kad mes ne patys sau susikuriame gyvenimo veiklą, bet ją paveldime ar atrandame.
Išskirtinumas. Pašaukimo idėja formuoja neteisingą įsivaizdavimą apie tai, kad mums tinka tik vienintelė išskirtinė veikla, su prielaida, kad negali būti kelių „pašaukimų“. Psichologai ir asmenybės ugdymo specialistai teigia, kad nemažą dalį jų klientų būtent Pašaukimo paieškos gyvenime verčia jausti didžiulį spaudimą, nerimą ir abejones. („O jei tai ne man skirta veikla?“) Lyg egzistuotų tik vienintelė teisinga gyvenimo linija, nuo kurios nukrypę mes patirsime visišką nesėkmę.
Kelio trajektorija ar svarbiausia gyvenimo veikla? Pasak psichologų, pašaukimas ir panašios sąvokos („gyvenimo veikla“, „paskirtis“) tėra mitas. Nėra jokios išskirtinės, tik mums paruoštos veiklos, kurią mes „privalome“ įgyvendinti – kitaip esą būsime pasmerkti visą gyvenimą likti nepatenkinti ir nelaimingi.
Kiekvienas turime galimybių diapazoną mūsų įvairiausių (bet tuo pačiu visada ribotų) interesų ribose, kur galime save realizuoti. Tai nereiškia, kad nėra sričių, kuriose esame nekompetentingi, negabūs, to, kas „ne mūsų“, tokių veiklų, kuriose nebus nei srauto, nei įsitraukimo, nei rezultatų, nei dirbant jaučiamo džiaugsmo.
Mėgstamų veiklų filosofija. Produktyvi, apgalvota ir optimistiška alternatyva Pašaukimo idėjai šiais laikais galėtų tapti mėgstamų veiklų filosofija. Ji reikalauja suprasti, kas mus domina ir įtraukia, ir į ką mes su džiaugsmu bei ryžtu norėtume įsitraukti ir investuoti savo laiką. Visą gyvenimą ar laikinai – tai mūsų pačių asmeninis sprendimas. Jausmas, kad tai „tinka būtent man“ susijęs su mano asmenine evoliucija, aplinkybėmis, pasikeitusiomis vertybėmis, naujais resursais.
Mėgstamų veiklų filosofija pagrįsta mokėjimu rasti ir realizuoti savo tikrąjį interesą. Ji ne apie stebuklingą intuiciją ir praregėjimą, o apie veiklą, apie tyrinėjimą per veiklą. Mėgstamos veiklos gali keistis, ir apskritai – jų iš esmės gali būti daug. Ir tai jų pranašumas prieš Pašaukimą, rašomą didžiąja raide.