Tokios apkalbos dažniausiai ne tik žeidžia ir žemina apkalbamą žmogų, bet ir kenkia jo santykiams su kitais bendradarbiais, todėl skleidžiantis apkalbas žmogus turi būti sutramdytas. Dažnai kyla klausimas, kaip tai padaryti. Dalis psichologų pataria su tokiu žmogumi nediskutuoti viešai, girdint kitiems kolegoms, juolab vadovui.
Pokalbis su paskalų skleidėju turėtų vykti už uždarų durų, akis į akį. Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kas kelia nerimą šiam žmogui, gal jis jaučia nuoskaudą, yra įžeistas ar dėl ko nors pyksta. Patariama nedramatizuoti situacijos ir iškart pripažinti, kad kolegos skleidžiami gandai jau nebėra paslaptis, visi žino, kas juos inicijuoja.
Jokiu būdu nereikėtų kelti balso, karščiuotis ar plūstis keiksmais, nes tai problemą tik dar labiau pagilins, bet nepadės jos išspręsti. Kai kurie psichologai netgi pataria imtis priešingos taktikos – pasiūlyti gandų skleidėjui tiesiogiai užduoti visus jam rūpimus klausimus, į kuriuos bus atsakyta be tarpininkų, pašalinių nuomonių ir klaidingų interpretacijų.
Vienas radikaliausių būdų susidoroti su apkalbinėtojais – atvirai pasikalbėti ne darbo aplinkoje. Kolegų vakarėlyje ar per pietus galima tarsi netyčia užsiminti apie nugirstas paskalas ir viešai jas patvirtinti arba paneigti. Galiausiai užsiminti apie tai, kad neetiška skleisti gandus, kai yra galimybė tiesiogiai gauti atsakymus į daugelį rūpimų klausimų.
Pagrindinis dalykas, kurį būtina atsiminti, – kerštas retai padeda nutildyti apkalbas, tačiau viešas sugėdinimas ir atvirumas gandų skleidėjams yra tokia pat veiksminga bausmė, kaip liepti vaikui grąžinti pavogtą daiktą jo teisėtam šeimininkui.
Paskalų ir gandų kultūra
Gandai yra tokia pat sena bendravimo forma, kaip ir pokalbiai, todėl nenuostabu, kad nė viena darbovietė neapsieina be jų. Visuomenėje gandai dažniausiai vertinami kritiškai, tačiau bendravimo specialistai teigia, kad egzistuoja tam tikra paskalų dalijimosi kultūra.
Iš esmės gandai yra būdas perduoti žinias. Neigiama yra tai, kad toji žinia nėra patvirtinta, o išaiškėjus, kad ji klaidinga, prarandamas pasitikėjimas žmonėmis, kurie tą žinią skleidė. Komunikacijos specialistų nuomone, darbo aplinkoje yra priimtinos tik tos paskalos, kurios apima darbo temas.
Pavyzdžiui, galimas darbo vietos pasikeitimas, naujų darbuotojų priėmimas, įmonių susijungimas, inovacijų diegimas ar planuojami susitikimai, apie kuriuos darbdavys dar nėra pranešęs, tačiau darbuotojai numano ar netikėtai nugirsta.
Darbovietėje šiukštu negalima skleisti paskalų apie vadovo darbo ypatumus, asmeninį gyvenimą, kito kolegos poelgius, tarpusavio nesutarimus ar romantiškus ryšius, atskleisti konfidencialią informaciją apie darbo užmokestį, įmonės pelną arba skolas.
Klausantiesiems gandų svarbu susitelkti ne į pačią žinią, bet į priežastinį ryšį, iš kur ši žinia atkeliavo, kodėl žmonės ja dalijasi, ar jaučiamas išankstinis nusiteikimas kurio nors asmens atžvilgiu. Kai nugirstama svarbi informacija, kyla nenumaldomas noras ja pasidalinti su tais, kuriais galima pasitikėti, arba priešingai – kuriuos norima įskaudinti.
Jei ketinama atskleisti autoriteto nepatvirtintą informaciją, geriau nesivadovauti vien emocijomis ir kiek įmanoma objektyviau įvertinti žinią, netgi šiek tiek pasmalsauti, surinkti kuo daugiau argumentų apie informacijos patikimumą. Pasklidus gandams apie darbuotojų atleidimą ar įmonės bankrotą būtina elgtis itin atsakingai, nes tokios naujienos darbo aplinkoje sklinda labai greitai, darbuotojai ima baimintis dėl savo karjeros ir ateities, kyla panika ir chaosas, kurį vėliau suvaldyti būna labai sudėtinga.
Vaikai apkalba vieni kitus tam, kad pritaptų prie populiariųjų grupelių. Tarp vaikų vyrauja taisyklė: „Nemėgstu tų, kurių nemėgsti tu.“ Ilgainiui išaiškėja, kad tikrieji draugai kaip tik yra tie vienišiai, kurie niekada nesileisdavo į paskalas.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!