Jis pabrėžė, kad psichologai turėtų nustoti „knaisiotis“ patologijoje ir pagaliau atkreipti dėmesį į tokius dalykus, kaip gyvybingumas, humoras, pasitikėjimas savimi, artumas, meilė, išmintis ir pan.
Ir štai jau penkiolika metų, kaip pozityvaus mąstymo literatūra dygsta kaip grybai po lietaus. „Lengvi būdai pasiekti bet ką“, „Septyni dvasinės sveikatos žingsniai“, „Penki žingsniai į sėkmę“ bei „Trys laimės paslaptys“ - štai tipiški knygų, užtvindžiusių knygynus, pavadinimai.
Žingsnių, būdų ir paslapčių skaičius pavadinimuose vis mažėja, kas, matyt, yra svarbu knygos perkamumui. Pagalvokite, ar jūs labiau norėtumėte perskaityti „Trisdešimt septynis žingsnius į laimę“ ar „ Tris žingsnius į laimę“? Žinoma, kad visko norisi greitai ir be pastangų. Nors dauguma knygų kartoja vis tuos pačius žingsnius ir atskleidžia vis tas pačias, malonias mūsų širdžiai banalias paslaptis:
- galvok ne apie problemą, bet apie geidžiamą tikslą;
- tu turi viduje viską, ko reikia sėkmei;
- jei tau atsitiko kažkas blogo, dėl kaltas tik tavo pasaulio matymas;
Pradėk jau šiandien, jau dabar daryti mažus žingsnelius link savo tikslo.
Svarbiausi tavo instrumentai: pozityvios mintys, savitaiga - afirmacijos, geidžiamos būsenos įsivaizdavimas.
Knygose būna apstu istorijų žmonių, kurie išbandė autoriaus siūlomus metodus ir patyrė stulbinamus rezultatus. Jie praregėjo, išsigydė nuo alergijos, astmos, piktybinio auglio, pasitaisė nuotaiką, šeimyninę padėtį bei pralobo.
Ką apie visa tai sako sveikas protas ir psichologija?
Sveikas protas sako, kad vaizduotės galia ne begalinė. Ir būtų baisu, jei ji būtų begalinė. Įsivaizduokite, kad šį vakarą visi Lietuvos gyventojai ima įsivaizduoti po milijoną litų savo sąskaitose. Jų mintys pritraukia sėkmę. Ir štai rytoj ryte visų sąskaitose atsiranda sumoje trys bilijonai litų. Tai iš tiesų būtų įmanoma, tačiau tik vienu atveju - hiperinfliacijos metu, kuomet pinigai neturėtų jokios vertės.
Beje, ta prasme artimiausiems mūsų kaimynams- baltarusiams - iš tiesų sekasi jau dabar. Tikriausiai, jie visi pasinaudojo šių knygų metodais. Didesnė jų dalis- milijonieriai.
Sveiko proto požiūriu, absoliuti sveikata – tai nėra „ligų nebuvimas“. Net jeigu savitaiga iš tiesų veiktų visais atvejais. Neužtenka atauginti plaukus, atsikratyti auglio ar pasigydyti nuo alerginės slogos, kad rezultate įsiviešpatautų absoliuti sveikata.
Chroninės ligos linkusios pereiti į pagerėjimą - remisiją. Jei žmogus linkęs sirgti dažnai, problema yra jo individualus atsparumas ligoms, o ne tai, kad jis per neišmanymą nepanaudojo vaizduotės ir afirmacijos: „Aš kasdien darausi vis sveikesnis“.
Tam, kad atsirastų didesnis atsparumas ligoms, reikia paplušėti, t.y. padaryti ne „tris žingsnius į sveikatą“ ir netgi ne septynis. Reikia keletą metų gyventi aktyviai, grūdinti save, teisingai maitintis, kvėpuoti švariu oru, ir visa tai turi derėti su geru paveldimumu bei apsauga nuo alergenų, masinių epidemijų, elektromagnetinės spinduliuotės bei natūralių genetinių mutacijų. Kas, žinoma, yra utopija.
Be to, niekas negali apsaugoti paties didžiausio sveikuolio nuo stichinės nelaimės ir natūralaus senėjimo bei mirties. Pasaulio filosofai kartodavo, kad didžiausias žmogaus uždavinys - išmokti mirti, o ne išmokti visomis išgalėmis pratęsti savo gyvenimą bei amžiną jaunystę.
Sveikas protas sako, kad patikimiausias būdas pralobti - išmokti pačiam ir išmokyti savo vaikus ne vizualizuoti rezultatą, o dirbti. O dideli pinigai, atėję stebuklingu būdu- išlošti loterijoje ar paveldėti iš tėvų - turi įdomią savybę greitai išgaruoti.
Sveiko proto požiūriu, sėkmė – tai nesėkmės priešybė. Jei žmogus nepatiria nesėkmių, jis nustoja suprasti, kas yra palaima. Jis pažįsta tik didesnius ar mažesnius malonumus, kurie tikrai nėra tas pats, kas palaima. Malonumai veikia mus vis silpniau ir reklamos specialistams nuolat tenka atradinėti vis įmantresnius būdus suvilioti žmogų malonumais.
Malonumas - nusipirkti naujus batus, jei gamintojai žada, kad jie turi ypatingą anatominį padą. Palaima - pavaikščiojus su peršlapusiais batais nusiimti juos ir išsidžiovinti šilumoje kojas. Malonumas - atsigerti naujo gaivaus gėrimo. Palaima - gauti stiklinę vandens po dienos, praleistos troškulyje. Malonumas - nuolatinis bendravimas socialiniuose tinkluose. Palaima - susitikti gyvai su geru draugu, kurio nematei kelis mėnesius. Palaima ateina ne dėl pozityvaus siekio „patirti tris kartus didesnį malonumą“, o po to, kai buvo blogai. Kai buvo deficitas.
Psichologas Martin Seligman padarė gerą darbą. Psichologija neneigia pozityvaus mąstymo galios, nes iš tiesų žmogus, tikintis savo pasveikimu, sveiksta greičiau už tą, kuris panikuoja ir liūdi dėl savo būsenos. Viltis ir savo būsenos kontrolė - geriau, nei neviltis ir bejėgiškumas. Tačiau psichologai pastebėjo ir kelis naudingus dalykus, neįsipaišančius į pozityvaus mąstymo rėmus.
„Depresyvus realizmas“ - fenomenas, pagal kurį depresijos apimti žmonės realistiškai mato reiškinio pliusus ir minusus, skirtingai nuo optimistų, kurie mato tik vieną: “stiklinė perpus pilna“. Optimistai gali netaupyti vandens šioje stiklinėje ir tuomet atsiranda labai negeros pasekmės: vanduo baigiasi. Taip pasaulinė ekonominė krizė didele dalimi atsirado dėl optimistų, kurie manė, kad galima be paliovos skolintis, investuoti į nekilnojamąjį turtą, pardavinėti blogas paskolas, ir visa tai stebuklingu būdu tęsis amžinai. Pinigai baigėsi.
Ir garsus psichologinis tyrimas parodė, kad studentai, kurie optimistiškai tiki, kad gaus aukštus pažymius per egzaminus, rodė prastesnius rezultatus nei te, kurie vertino savo žinias realistiškai.
Įdomu, kad netgi toks žinomas „pozityvios psichoterapijos“ kūrėjas, kaip vokiečių gydytojas Nossrat Peseshkian, pabrėždavo, kad pozityvus požiūris į neigiamus dalykus- tai ne gydymas, o tik savotiška narkozė, padedanti pakelti gydymą- t.y. po tos „narkozės“ seka darbas- psichologinio konflikto sprendimas. O kitas žinomas psichoterapeutas, „tranzakcinės analizės“ bei „gyvenimo scenarijų“ teorijos kūrėjas kanadietis Erick Bern taip apibūdino skirtumus tarp „pralaimėtojų“ ir „laimėtojų“: „pralaimėtojai“ aklai tiki savo sėkmę ir „pastato visus pinigus bei juos pralošia“. O „laimėtojai“ visuomet ruošia sau „planą B“, t.y. žino, ką darys nesėkmės atveju.
Taigi, kol kas sveikas protas ir psichologija atsargiai žiūri į pozityvaus mąstymo galią. Realizmas kol kas turi tvirtesnį pagrindą po kojomis.
Jums spręsti, kas geriau.