Vėliau pakeičiau darbovietę, tačiau su buvusiu vadovu retkarčiais atsitiktinai susitinkame. Ir tuomet negaliu suprasti savo sutrikimo bendraujant su juo, tiesiog prarandu pusiausvyrą, jaučiuosi nepatogiai, vengiu tiesaus žvilgsnio. Po to save analizuoju, bet niekaip nerandu tokio savo elgesio paaiškinimo, nes tikrai nei tada, nei dabar nenorėčiau su šiuo žmogumi artimų santykių, nes jei to būčiau norėjusi, turėjau ne vieną progą.
Šiaip esu gana uždaro būdo, nemėgstu viešai aptarinėti savo asmeninio gyvenimo, jausmų. Dažnai pasitaiko, kad taip pat nemaloniai jaučiuosi, kai pažįstami klausinėja apie santykius su draugu, apie planus gyventi kartu ir t.t. Tiesiog nesugebu atsakyti lengvai, su šypsena. Tuo tarpu darbo aplinkoje kuo puikiausiai bendrauju su nepažįstamais žmonėmis, manau, kad esu komunikabilus žmogus.
Ar tai reiškia, kad esu nebrandus žmogus, nepasitikiu savimi? Prašau, padėkite išsiaiškinti, nes tai mane labai slegia.
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Vienas iš pagrindinių laiškų ribotumų yra tas, kad paprastai juose galima pamatyti ledkalnio viršūnę, o ne dalį, esančią po vandeniu, kuri neretai ir yra sunkumo priežastis. Jūsų pasidalinime tai ypatingai ryšku. Iš to, kaip aprašėte savo išgyvenamą nejaukumą su žmogumi, rodančiu jums dėmesį ar tais atvejais, kai turite dalintis apie santykį su artimu asmeniu, sunku atpažinti, kas yra ta tikroji našta, kuri jus slegia.
O tie slegiantys dalykai gali būti patys įvairiausi: pradedant vidiniais jūsų jausmais susijusiais su vyro ir moters santykiais, baigiant bandymu patalpinti save į visuomenėje vyraujančias normas būti laisvai bet kokiose situacijose.
Pradedant ieškoti, kas su jumis vyksta, svarbu įvardinti, kad paprastai mes bijome ne žmonių ar klausimų, o to, ką jie mumyse sužadina, iškelia į paviršių, vėl priverčia pamatyti, pajusti. Galima numanyti, kad tiek susitikimas su buvusiu viršininku, tiek draugų klausimai apie draugystės su mylimuoju perspektyvas iškelia tai, ko pati sau neleidžiate matyti, jausti ar apie tai galvoti.
Mintys. Visai neblogai pradėti nuo jų.
Pabandykite prisiminti paskutinį susidūrimą su buvusiu kolega ar atvejį, kuomet turėjote atsakinėti į klausimus apie jūsų ir draugo ryšį. Būtų nuostabu, jei galėtumėte ir tam, ir tam skirti atskirą laiką. Verta pasiimti popieriaus ir rašiklį bei surašyti visas mintis, kurios kyla tuo metu. Toks būdas padeda pajusti, kurios iš jų kelia nerimą, nuvertina jus, verčia jaustis netinkamai, iškelia jūsų troškimus, baimes, nuoskaudas, nepasitenkinimus. Ką darytumėte, kalbėtumėte tose nemėgstamose situacijose, jei niekas jūsų nematytų ir negirdėtų?
Tikėtina, kad tai, ką pamatysite ant popieriaus lapo toli gražu nebus komplimentai sau ar džiaugsmą teikiantis šaltinis. Juk jo apsireiškimo, susidūrimo su tomis mintimis ir jausmais jūs vengiate. Visgi atvirumas sau leidžia bent jau suprasti, kas yra tie tikrieji dariniai, kurie jus verčia jaustis nepatogiai. Svarbu žinoti, kad būtų labai sunku ištreniruoti save ir sukurti tariamą lengvumą šiose situacijose, kol nežinosite, kas yra tikroji problema.
Matydama ne tik ledkalnio viršūnę (nepatogumą susitikus su vadovu ar išgirdus klausimą apie draugą), bet ir bent mažą dalelę po vandeniu galėsite aiškiau suprasti ką norite ir galite daryti, kad taip nebūtų. Vienus dalykus galima tiesiog priimti, kitiems nebeleisti būti, trečius kartais tenka palikti kol kas nesprendžiamais. Viskam yra savas laikas. Visgi žinojimas, kas slypi po tuo išoriniu sąstingiu, jau yra didelis žingsnis į priekį.
Tiek savęs vertinimas, tiek brandumas, ypatingai jis, nėra baigtinė būsena. Paprastai jos abi yra procese ir reikalauja nuolatinio peno. Ir tam, kad galėtumėte save geriau pažinti, o tai reiškia ir labiau savimi pasitikėti, verta išmokti save stebėti. Atpažinti kas iš tikro slypi po išorinėmis reakcijomis. Pradžioje nedarant išvadų, apibendrinimų ar kokių nors sprendimų ką visa tai reiškia.
Kai išmoksite matyti tikruosius dalykus savyje, labai palaipsniui gali ateiti žinojimas, kaip su jais elgtis, būti. Jei šios kelionės nepavyktų pradėti ar tęsti savarankiškai, leiskite sau ieškoti psichologo ar psichoterapeuto pagalbos.
Vaida
Rašykite: psichologui@delfi.lt