Su vaikais ir suaugusiais dirbanti psichoterapeutė Juneta Zelmikienė su „Ėjimo“ organizatoriais atsiųstame pranešime spaudai pasidalino savo patirtimi ir patarimais apie tai, ką žmonės turėtų žinoti apie emocinės sveikatos stiprinimą.
Kas yra didžiausi emocinės sveikatos „kenkėjai“?
Sunku pasakyti, kas labiausiai kenkia emocinei sveikatai, nes tai yra individualu. Kitaip tariant, emocinę sveikatą lemia genetika, sukauptos gyvenimiškos patirtys ir įgūdžiai, kaip su tomis patirtimis elgtis. Vienas žmogus gali būti patyręs daug stresinių situacijų ir išbandymų, bet būti psichologiškai atsparus, lanksčiai reaguoti į iškilusius sunkumus ir nepatirti rimtų psichologinių pasekmių, o kitą žmogų ir menka stresinė situacija gali paveikti labai stipriai.
Pirmiausia kenkti galime patys sau, ypač tuomet, kai nesirūpiname emocine ir fizine sveikata. Kenkėjiška gali būti ir mus supanti aplinka, jeigu ji yra kritiška, nuvertinanti, o ne palaikanti ir skatinanti tobulėti. Tiesiogiai žaloti mus gali įvairios priklausomybės, patiriamas smurtas, išgyvenamas nuolatinis stresas ir įtampa, kuriai įveikti neturime pakankamai tinkamų įgūdžių.
Konsultacijų metu žmonėms akcentuoju tai, kad ne taip svarbu, kokie sunkumai mus ištinka, daug svarbiau yra tai, kaip mes juos sprendžiame. Taigi turime būti atidūs sau, o atpažinę faktorius, kurie mums trukdo judėti į priekį, turime bandyti juos išsispręsti.
Kognityvinės ir elgesio terapijos požiūriu, mūsų reakcija į įvykius priklauso ne nuo paties įvykio, o nuo to kaip mes jį suvokiame. Tai paaiškina, kodėl du žmonės, patiriantys tą patį įvykį, tose pačiose situacijose gali reaguoti visiškai skirtingai.
Mano manymu, kiekvienas žmogus turėtų žinoti, kokios yra jo stiprybės ir silpnybės, ir dirbti su pastarosiomis. Pavyzdžiui, jeigu man sunku yra tai, kad nemoku kitiems nubrėžti ribų ir kiti mane nuolat skaudina peržengdami mano fizines, dvasines ir psichologines ribas, vadinasi, turiu skirti tam dėmesio ir mokytis, kaip nubrėžti jas ir atlaikyti.
Ar galima emocinę sveikatą stiprinti kaip, pavyzdžiui, ir imunitetą?
Taip, galima, reikia ir būtina tą daryti! Mes gyvename nuolat besikeičiančiame pasaulyje. Pastarųjų dvejų metų įvykiai žmonėms sukėlė labai daug streso, nerimo ir nesaugumo. Taigi nuolat turime galvoti apie psichohigieną ir kaip stiprinti savo psichologinį atsparumą bei lankstumą, apie kurį paskutiniu metu kalbama vis daugiau. Karantino laikotarpiu dauguma psichologų su visuomene dalijosi nemokamais seminarais apie psichikos sveikatos stiprinimą, todėl žmonėms tereikėjo rasti laiko, kad pasinaudotų šia informacija.
Dažnai girdžiu žmones sakant, kad jie žino, kaip reikia įveikti stresą. Tačiau žinoti yra viena, o praktiškai taikyti turimas žinias yra visai kas kita. Pavyzdžiui, daugelis iš mūsų žino, kad pritūpimai stiprina kojų raumenis, tačiau, jeigu neatliekami pritūpimai ar kiti pratimai, kojų raumenys nesustiprės. Taip pat ir su emocine sveikata. Galima žinoti daug nerimo mažinimo technikų, tačiau, jeigu jos netaikomos praktiškai, tai ir lieka tik žinojimu.
Taip pat tenka išgirsti, kad žmonės netiki, jog tam tikros streso mažinimo technikos yra veiksmingos. Vėlgi galiu pateikti panašų pavyzdį. Jeigu kelis kartus per savaitę einama į sporto klubą ir reguliariai mankštinamasi, kūnas sutvirtėja. Taip veikia ir streso mažinimo technikos. Kas dieną taikant nerimo mažinimo metodus, nerimas sumažėja arba asmuo įgauna įgūdžių, kaip jį kontroliuoti.
Kasmet kyla didelis šurmulys, kai abiturientai laiko egzaminus – tada pradeda ieškoti būdų, kaip sumažinti stresą ir nerimą. Visgi, į egzaminą eiti reikėtų jau praktiškai išbandžius įvairias streso mažinimo technikas ir žinoti, kurios iš jų yra efektyviausios. Tad jei pavasarį laukia egzaminai, metas pradėti ruoštis jau dabar. Beje, ši taisyklė galioja ir suaugusiems žmonėms.
Nusiraminimo būdus išmokti taikyti turime ne stresinėse, o kasdieninėse situacijose.
Ar galite pasidalinti praktiniai būdais, kaip tai daryti?
Vieno recepto, tinkančio visiems, nėra, kaip ir nėra vieno ingrediento, kuris, kuris darytų stebuklus. Norint stiprinti emocinę sveikatą, tai reikėtų daryti įvairiomis veiklomis, tokiomis kaip:
1. Didinti fizinį aktyvumą.
2. Praktikuoti psichologinio atsparumo ir lankstumo technikas.
3. Praktiškai taikyti streso, nerimo, pykčio bei kitų stiprių jausmų mažinimo technikas.
4. Praktikuoti sąmoningumo didinimo technikas.
5. Peržiūrėti savo dienotvarkę.
Pastarajai veiklai galiu duoti paprastą praktinę užduotį, kuri neužims daug laiko. Pabandykite susirašyti savo dienotvarkę valandų tikslumu. Pasižiūrėkite, kiek laiko užima jūsų darbas, mėgstama veikla, naujų dalykų mokymasis. Taip pat įvertinkite, ar esate fiziškai aktyvus, ar užtenka poilsio, ar dienos eigoje skiriate laiko mėgstamai veiklai. Pasižiūrėkite, ar planuodami dienos veiklas išlaikote balansą.
Pakoreguokite dienotvarkę į ją įtraukdami minėtus punktus ir pabandykite šio plano laikytis bent mėnesį.
Žmonės dažnai skundžiasi energijos stoka, tačiau, pasidalinę, kaip atrodo jų kasdienė veikla, pamato, kad fiziniam aktyvumui jie visiškai neskiria laiko. Jų didžioji dienos dalis skiriama darbui, apsipirkimui, maisto gaminimui, TV žiūrėjimui ir naršymui socialiniuose tinkluose. Tokia rutina nepadeda žmogui jaustis energingam.
Ar savo emocine sveikata galima pasirūpinti savarankiškai, be specialistų pagalbos?
Jeigu žmogus neserga psichikos liga ar neturi asmenybinių sutrikimų, kurie apsunkintų jo bendravimą, santykius, kasdienes veiklas, paprastai tariant — jam nėra būtina profesionali pagalba, tai švietėjiško pobūdžio informacijos šiuo metu internete galima rasti išties nemažai. Prasidėjus karantinui psichikos sveikatos specialistai pradėjo nemokamai dalintis savo seminarų įrašais, straipsniais apie tai, kaip stiprinti emocinę sveikatą. Jei informacijos visgi trūksta arba žmogus jaučia, kad patiriamų sunkumų nepavyks išsispręsti pačiam, tada reikėtų kreiptis į psichikos sveikatos specialistus.
Ačiū už pokalbį!
Projektas „Ėjimas“ – tūkstančius žmonių pritraukiantys ėjimo renginiai skirti tiems, kurie mėgsta vaikščioti ir supranta judėjimo svarbą. Įvairaus ilgio miesto trasomis eiti gali visi: pradedant šeimomis su mažyliais ir baigiant užkietėjusiais žygeiviais. Eiti pirmyn padeda ne tik įspūdingų vaizdų, gamtinių, architektūrinių ir istorinių objektų pripildytos trasos, bet ir jose laukiančios pramoginės bei edukacinės veiklos. Šių metų rugsėjį vykęs „Ėjimas“ pritraukė beveik 16 tūkst. dalyvių, o registracija į ateinančių metų renginius bus paskelbta netrukus.